|
|
|
Krikščionybės šventė – ortodoksų šv. Mišios lietuvių kalba
Būrys tikinčiųjų šią savaitę tapo istorinio įvykio liudininkais – stačiatikių kapinėse 1905-aisiais pastatytoje koplyčioje pirmąkart per Nepriklausomybės laikotarpį šv. Mišios buvo aukojamos lietuvių kalba. Šv. Mišias aukojo Ortodoksų bažnyčios Lietuvoje Klaipėdos regiono dekanas Klaipėdos Šventųjų Veros, Nadeždos, Liubovės ir Sofijos parapijos klebonas Vladimiras Artamonovas, jam talkino Klaipėdos Pokrovo Nikolskio bažnyčios kunigas Aleksandras Orinka bei dekano padėjėjas Antanas Vytautas Vainutis. Moralinės vertybės – tos pačios Ortodoksų šv. Mišiose dalyvavęs Kretingos katalikų parapijos klebonas Antanas Blužas teigė, jog su Ortodoksų bažnyčia pranciškonai bendrauti pradėję visai neseniai – artimesnė pažintis bei bendrystė užsimezgė per šiemet surengtą Kryžiaus kelią, kurio tikslas – suvienyti skirtingų konfesijų tikinčiuosius. „Mus vienija bendri – krikščionybės – dalykai, tos pačios moralinės vertybės. Katalikai ir ortodoksai – dvi krikščionybės sesės, istoriškai išsiskyrusios laiko tėkmėje. Ir jeigu vertybės – bendros, dirbti dėl jų turime kartu, – kalbėjo A. Blužas, prisipažinęs, jog ortodoksų šv. Mišiose lietuvių kalba dalyvavęs pirmą kartą. – Mano žiniomis, iki 1953 m. stačiatikių kapinių koplyčioje pamaldos vykdavusios reguliariai, po to – slapčia, vykdavo ir apeigos už mirusiuosius. Koplyčioje įvykusios šv. Mišios – didelė šventė, liudijanti, jog krikščioniškosios vertybės Kretingoje atkovojo dar vieną zoną“. Klebonas A. Blužas pastebėjo – kiekvienas V. Artamonovo žodis lietuvių kalba buvo ištartas autoritetingai, o tai – labai svarbu. Kartu su būriu tikinčiųjų meldęsi Liudmila ir Olegas Ostroverch bei jų dukterys Alina ir Ksenija neslėpė džiaugsmo – pagaliau ir Kretingoje tikintieji turės galimybę melstis kartu: „Tik malda būriu suteikia jėgų priešintis pagundoms. Esame giliai tikintys, 17 metų išgyvenome Kretingoje. Pasigedę bendrystės ir bažnyčios artumo persikėlėme gyventi į Palangą, kur pastatyta ortodoksų cerkvė. Jei esi tikintis, dvasinis gyvenimas ir tave palaikanti bendruomenė šalia yra būtinybė. Todėl, manome, kretingiškiai įvertins šį Ortodoksų bažnyčios žingsnį organizuoti pamaldas Kretingoje, stačiatikių kapinių koplyčioje“.
Žmonėms reikia padėti
– Gerbiamas kunige, kodėl ortodoksų šv. Mišios – lietuvių kalba? Kam to reikėjo? – „Pajūrio naujienos“ paklausė dekano Vladimiro Artamonovo. – Esu įsitikinęs, jog cerkvė turi kalbėti ta kalba, kuri suprantama tikintiesiems. Mes negalime įsikalinti kalboje, o perėjimas nuo rusų į lietuvių kalbą yra nulemtas demografinės situacijos. Dauguma mūsų tikinčiųjų, gyvendami Lietuvoje, kalba dviem – rusų ir lietuvių – kalbomis, jau yra ir tokių – užaugo nauja karta, – kurie kalba tik lietuviškai ar netgi – lietuvių ir anglų kalbomis. Vilniuje Šv. Praskovijos bažnyčioje jau senokai praktikuojamos šv. Mišios lietuvių kalba, Klaipėdos dekanate pirmosios šv. Mišios lietuviškai įvyko būtent čia, Kretingoje. – Betgi Kretingoje nėra ortodoksų parapijos... – Nėra, bet gali būti. Potencijos tam yra – matome, kad į pamaldas Klaipėdos, Palangos cerkvėse atvažiuoja kretingiškių, kurie nuo šiol turės galimybę bent kartą per mėnesį sudalyvauti Mišiose kapinių koplyčioje. Juk kaip gyvenime būna – tai bažnyčia per toli, tai laiko nėra... O Mišios lietuvių kalba – vis arčiau gyvenimo. Per mūsų visų pastangas, manau, ateityje turėtų susiformuoti kad ir nedidelė Kretingos ortodoksų parapija. – Niekam ne paslaptis – apie tai ne kartą rašė ir spauda, – kad stačiatikių kapinės yra niokojamos, šalia koplyčios renkasi įvairaus plauko girtuokliai... Ar galvodami apie parapiją imsitės ir ūkinių darbų, iniciatyvų, kad šią vietą aplenktų nederamų linksmybių mėgėjai? – Visų pirma, dėmesio reikia žmonėms. Jeigu jie ateis, rinksis, telks savąją bendruomenę – bus ir talkų bei tvarkymosi ir kapinėse, ir koplyčioje. Bet kad žmogus ateitų, reikia jam kažką duoti. Gal ši mano mintis per drastiškai nuskambėjo moralinių vertybių paieškos kontekste, tačiau gyvename laikmetį, kai cerkvė – atskirta nuo valstybės, žmonės – užsisklendę, užsidarę, todėl jiems reikia padėti surasti vienas kitą bei giliau panirti į tikėjimą.
Šiomis dienomis mus pasiekė gera žinia iš Savivaldybės – kapinių teritorijoje bus įrengtos vaizdo kameros. Neįtikėtina pagalba! Gera žinoti, kad Savivaldybė, policija, kitos institucijos yra pasirengusios mums padėti. Šiuo metu mes negalvojame apie grandiozinius projektus – tam neturėtume išteklių – nei materialinių, nei žmogiškųjų. Juolab kad ir visų mūsų tikslas – ne projektai, o Dangaus Karalystė... Tad žmonėms ir sakau – tiesiog ateikite į pamaldas. – Kaip teisingai reiktų vadinti Jūsų tikėjimą: pravoslavų, stačiatikių ar ortodoksų? Miestelėnai dažniausiai kapines vadina stačiatikių. – Ortodoksų bendruomenės Lietuvoje kūrėsi nuo seno, ir, ko gero, šis terminas pamažu persikėlė ir į kalbą. Dėl stačiatikių termino pirmą kartą kritiką išgirdau iš klaipėdietės lietuvių kalbos mokytojos Onutės Bolytės – jos nuomone, tai – nepagarbus žodis, reiškiantis „stačia tikėti“. Dėl ortodoksų termino savo susirinkime kalbėjo ir Vilniaus arkivyskupija, ir, nors oficialiai dar nėra patvirtinta vyskupo, ortodoksų terminas, manau, įsitvirtins kaip savaime suprantamas, juolab kad šis žodis yra tarptautinės kilmės ir puikiai suprantamas tarp kalbančiųjų įvairiomis kalbomis. Etimologiškai šis žodis reikštų teisingai šlovinti Dievą. – Ką jautėte pats, šv. Mišias aukodamas lietuvių kalba? – Lietuvoje aš – jau 30 metų. Dirbau rusiakalbių kolektyvuose, mokyklos direktoriumi, tad mano lietuvių kalba – labiau kanceliarinė: aš galiu skaityti dokumentus, moku rašyti, netgi randu klaidų, bet laisvai bendrauti lietuviškai man sunkoka. Tačiau šv. Mišias lietuvių kalba aukojau su džiaugsmu ir ketinu labai gerai išmokti lietuviškai liturginę kalbą.
Stačiatikių bažnyčios kapinių koplyčioje šv. Mišios lietuvių kalba bus aukojamos rugsėjo 17 dieną 9 val. Klaipėdos dekanato rūpesčiu koplyčioje taip pat ketinama atnaujinti ir rengti Šv. Rašto studijų grupelės užsiėmimus, kurie irgi vyks lietuvių kalba.
|
|
