|
|
|
Tapybai atiduoda širdį
Skambant kompozitoriaus ir atlikėjo Gintaro Puco atliekamoms melodijoms, Kretingos rajono kultūros centre atidaryta kraštietės Vilniuje gyvenančios savamokslės dailininkės Danguolės Martinaitienės tapybos darbų paroda.
Gimtinėje atostogaujančią autorę publikai poetiškai pristatė renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė, pasveikino Kultūros centro direktorius Pranas Razmus bei parodos kuratorė Jūratė Jonauskienė, taip pat Kretingos muziejaus Dailės skyriaus vedėja Danutė Šorienė. Vilniaus universitete finansų magistrės laipsnį įgijusi, didžiąją gyvenimo dalį sukusis nuosavame versle, D. Martinaitienė tapyti pradėjo visiškai atsitiktinai. „Remontavomės namus, liko dažų, nenorėjau išmesti. Paėmiau seną, nubrizgusį, niekam nereikalingą paveikslą ir pabandžiau jį perkurti savaip. Išėjo gėlių puokštė namų fone. Rezultatą pamatęs vyras nenupeikė, o priešingai – įkvėpė dar daugiau pasitikėjimo ir paskatino: esą juk ir Žemaitė apsakymus rašyti pradėjo perkopusi 50-metį, tad malonumą teikiančia veikla užsiimti žmogui niekada nebūna per vėlu“, – pasakojo Danguolė.
Anot pašnekovės, jai beliko nueiti į parduotuvę ir nusipirkti reikalingų priemonių ir „tikrų“ – aliejinių – dažų. „Nuo to laiko negaliu sustoti, jau nutapiau apie 50 paveikslų. Šeima – vyras ir abi mūsų dukros – juokauja, kad jokio kito darbo nesu dirbusi taip kruopščiai ir nuoširdžiai“, – sakė D. Martinaitienė. „Gėlių bliuzas“, „Gėlių džiazas“ – tai ne vienintelės ir ne svarbiausios autorės paveikslų temos. Jai pačiai labiausiai patinka peizažai. „Su vyru abu esame „užkietėję“ žvejai, dažnai laiką leidžiame Molėtų rajone, prie Stirnių ežero. Mane žavi gamtos vaizdai, kuriuos ir perteikiu savo paveiksluose“, – sakė ji. Martinaičių aplinkoje yra žinomų menininkų, kurių žodis, kritika bei patarimai – labai svarbūs. Kartais moteris konsultuojasi ir su grafinį dizainą studijuojančia dukra Elena, tiesa, – virtualiai, mat šiuo metu ji keliauja po pasaulį, tad pastaruosius mamos darbus mato tik nuotraukose.
|
|
