Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Privatininkų stumti į užribį nenori

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos
  • 2016-08-12

Savivaldybė kol kas dar nepriėjo prie galutinės išvados, kaip pertvarkys keleivių vežimo sistemą Kretingos rajone. Aišku viena, jog dabartinė mišri, kai pagrindinis vežėjas – Kretingos autobusų parkas, o dalis – privačios bendrovės, netenkina. Kad išgirstų nuomonę iš šalies, į kitą posėdį žadama kviestis ir Autobusų parko išorinį auditą atlikusios įmonės atstovus.

Svarsto visas alternatyvas

Apie tai buvo kalbėta pasitarime, kuriame, be vicemerės Danutės Skruibienės ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio, dalyvavo rajono tarybos narių darbo grupė – Vytautas Lukauskas, Darius Petreikis, Dangiras Samalius ir Saulius Šopaga, taip pat trijų privačių vežimo įmonių savininkai Sigitas Keblys, Sigitas Abželtis ir Rimantas Uselis.

Anot D. Skruibienės, kasmet formuojant biudžetą, tarybos narius stebina tai, jog vežėjams skiriamos didžiulės lėšos dotacijoms ir kompensacijoms. Pernai ši suma sudarė 895 tūkst. Eur.

Savivaldybės užsakymu nepriklausomą Kretingos autobusų parko auditą atlikusi bendrovė „Civitta“ pateikė 5 alternatyvius pasiūlymus, kaip pertvarkyti viešojo transporto sistemą. Svarstomi visi, bet realiausi iš jų – trys: kad operatorius Kretingos autobusų parkas liktų vienas, o privatininkai su savo mikroautobusais glaustųsi po jo „sparnu“, mat viena likusi Savivaldybės įmonė su turimu transportu aptarnauti viso rajono maršrutų nepajėgtų; kad Kretingos autobusų parkas būtų privatizuotas. Tačiau, priėmus pastarąjį sprendimą, privatininkams nebebūtų užtikrinta galimybė, jog naujasis Autobusų parko savininkas juos samdys, o tarybos nariai siekia, kad pertvarka privačių vežėjų į užribį nenustumtų. Trečiasis variantas – palikti galioti dabar esančią mišriąją transporto sistemą, kai dalį keleivių aptarnauja Autobusų parkas, dalį – privatūs vežėjai.

„Mes suprantam, kad ir jums reikia investuoti į transportą, norite atsinaujinti, kasdien laukiate informacijos, kokia bus ateitis, todėl ir pasikvietėme, apie svarstomus variantus norime išklausyti ir jūsų nuomonę“, – į privatininkus kreipėsi D. Skruibienė.

„Mažieji“ sistemos keisti nenori

Įmonių savininkai neabejojo, kad geriausia – likti prie tos pačios sistemos, kuri yra dabar. Įmonės „Kelista“ vadovo Sigito Keblio nuomone, jeigu keleivių vežimo paslaugą teiktų vien tik Kretingos autobusų parkas, biudžeto lėšų reikėtų dar daugiau. Esą privačių vežėjų kilometro įkainis beveik perpus mažesnis negu Autobusų parko, be to, privatininkai yra ir lankstesni. Pavyzdžiui, į „Atostogų parką“ valstybinis autobusas nekursuoja, nors vasara baigiasi, o privatininkai keleivius ir ten veža.

S. Kebliui pritarė privačios vežėjų įmonės vadovas Sigitas Abželtis: „Mišrioji sistema Autobusų parką apskritai įpareigoja šiek tiek pasitempti. Mes esam tas pavyzdys, kaip keleivius vežti pigiau. Kitas dalykas – kam reikia po 16–17 reisų per dieną į Klaipėdą? Užtektų Autobusų parkui vieną „nuimti“, ir jau lėšos būtų taupomos. Keleiviai, važiuojantys su nuolaida arba turintys nuolatinius bilietus, palauks ir kito autobuso, o jei jau labai skubės, tai važiuos su mumis“.

Bendrovės „Rimvira“ vadovo Rimanto Uselio teigimu, kokie ketveri, jei ne daugiau, metai, kai privatūs vežėjai jaučiasi nei sugauti, nei paleisti. Sutartys, kaip ir dabar iki vasario 15-osios – trumpalaikės, tik keliems mėnesiams. „Toliau nežinai, ką ir galvoti. Žmonės išeina iš darbo, vietoj vieno, stovi jau du mano rezerviniai mikroautobusai. Techniką atnaujinti nekyla ranka“, – kalbėjo jis.

R. Uselis skeptiškai vertino galimybę privatiems vežėjams būti samdomiems Autobusų parko: „Įdomu, kiek ilgai tai truktų? Gal irgi šešis mėnesius, kol įmonė nusipirks savo kelias transporto priemones ir pasakys mums „viso gero, esat laisvi.“

Bijo didelio „žaidėjo“

Į tarybos nario Vytauto Lukausko klausimą apie tai, kiek mokesčių į biudžetą sumoka privatininkai, buvo atsakyta, jog lygiai tiek pat, kiek ir Autobusų parkas. „Dirbame vienodomis sąlygomis, reikalavimai tokie pat, tik tiek, kad mes esam smulkesni ir mūsų daugiau“, – paaiškino S. Keblys. Pavyzdžiui, jo įmonė „Kelista“ pelno mokesčio į biudžetą sumokėjo gerokai per 4 tūkst. Eur. Anot S. Keblio, privatūs vežėjai dirba pelningai, jie ir sutaupo, nes apsieina be brangių autoserviso paslaugų, techniką remontuoja patys, nereikia, kaip Autobusų parkui, išlaikyti dirbtuvių ir remontininkų. Tarybos narys Dangiras Samalius neabejojo, kad, paskelbus Kretingos autobusų parko privatizavimo konkursą, į rinką ateitų didelis „žaidėjas“, kuris po kelerių metų Savivaldybei imtų diktuoti savo sąlygas ir keleivių pervežimo kainą, reikalaus padengti nuostolius.

„Lengviausia būtų Autobusų parką parduoti ir gauti pinigų. Bet kas paskui? Savivaldybė atsakinga už žmonių pavėžėjimą, ir nesvarbu, ar keli, ar vienas žmogus važiuos į kokius Mikoliškius, vis tiek jis turės būti nuvežtas ir iš ten parvežtas“, – kalbėjo V. Lukauskas, akcentuodamas, kad nesiekiama atsisakyti privačių vežėjų paslaugų.

Darius Petreikis teigė neįsivaizduojąs siūlomo modelio, kai Autobusų parkas samdytų įmonių savininkus, nuosavybės teise turinčius po kelis mikroautobusus. Esą kiekvienas verslininkas, be kita ko, yra suinteresuotas gauti pelną, išmokėti atlyginimus žmonėms, o svarbiausia – užsidirbti patiems. Jei ne, tai koks tikslas vykdyti veiklą? „O kiek atlyginimo Autobusų parkas galės jiems mokėti?“ – retoriškai klausė jis.

Administracijos pozicija – vienas operatorius

Tarybos narys Saulius Šopaga ragino sekti Gargždų pavyzdžiu ir transporto sistemą išskaidyti į atskirus paketus, kad viena konkurso dalyvė nenugriebtų visų ir netaptų monopolininke, palaipsniui skelbti jiems atskirus konkursus. Jo nuomone, konkursuose dėl paketų kartu su privačiomis įmonėmis galėtų dalyvauti ir Kretingos autobusų parkas, o jei jis nelaimėtų nė vieno paketo, vadinasi, nesugeba dirbti konkurencingomis sąlygomis, todėl tokia įmonė galėtų būti likviduojama, o jos turtas – parduodamas aukcione.

Pasak P. Černeckio, Savivaldybės administracija taip pat buvo sudariusi savo darbo grupę, kuri nagrinėjo dvi audito išvadose pasiūlytas alternatyvas – turėti vieną vežėjų operatorių arba privatizuoti Autobusų parką. Palikus mišriąją sistemą, esą toliau tik būtų trypčiojama vietoje. „Privatūs vežėjai kalba, kad, esant jiems, biudžetui pigiau. Aš drįsčiau nesutikti. Jūs daugiausia važiuojat į Klaipėdą ir Palangą. Tai – pelningi maršrutai, vežėjų įmonės gauna apyvartos lėšų“, – kalbėjo pavaduotojas.

Jo žiniomis, į Klaipėdą per dieną yra 44 reisai, kuriais kursuoja ir Autobusų parko, ir privačių vežėjų autobusai. Pastaruoju metu gerokai sumažėjus keleivių, reisus būtina optimizuoti. Esant vienam operatoriui, lengviau būtų tai padaryti, be to, pelningų maršrutų reisai „dengtų“ ir nuostolingus kaimiškuosius. Didieji Autobusų parko autobusai nuo „taško“ iki „taško“ žvyrkeliais veža ir mokinius. Esą privatininkai teigia, kad jų kilometro įkainis – apie 50 ct, bet ar jie vežiotų dideliais autobusais už tiek?

„Jei būtų garantija, kad galėsim dirbti 5 metus, – svarstytume“, – atsakė privačių vežėjų atstovas Sigitas Abželtis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas