|
|
|
Atsisveikino su darbu, bet ne su miškais
Lietuvos miškams atidavęs 57-erius darbo metus, iš kurių 52 praėjo vienintelėje darbovietėje Kretingoje, Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Algimantas Baranauskas praėjusio šeštadienio popietę iškilmingai išėjo iš darbo. Į renginį Kretingos muziejuje susirinko urėdijos kolektyvas, Vakarų Lietuvos savivaldybių vadovai (urėdijos miškai plyti šešiose savivaldybėse – Kretingos, Skuodo, Klaipėdos rajonų, Palangos, Neringos, Klaipėdos miestų), atvyko Generalinės miškų urėdijos generalinio miškų urėdo pavaduotojas Andrius Vancevičius, miškininkas, akademikas Leonardas Kairiūkštis, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas profesorius Edmundas Bartkevičius, Miškų urėdų tarybos pirmininkas Antanas Kilčiauskas, Rokiškio miškų urėdas, buvęs generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, klubo „Lūšis“ medžiotojai, gausus būrys kitų A. Baranausko bičiulių, šeimos nariai. Premjero Algirdo Butkevičiaus sveikinimą atvežė jo patarėjas Antanas Vinkus. Ministras pirmininkas padėkojo A. A. Baranauskui už miškui pašvęsta gyvenimą, palinkėjo ąžuolo stiprybės. A. A. Baranausko bičiulis Svante Lindbland į šventę atvyko iš Suomijos. Juos abu suvedė irgi miškas. Pažintis prasidėjo prieš du dešimtmečius nuo derybų iš Lietuvos pirkti medieną ir tęsiasi iki šių dienų, tik jau medžiojant urėdijos miškuose. Kartu su S. Lindbland ir jo bičiuliais iš Suomijos į medžiokles Žemaitijos miškuose jau daugelį metų vyksta kolegos iš Švedijos, Danijos, Norvegijos. „Tai, kad mes medžiojame čia, o ne kitoje šalyje, yra Antano Baranausko darbo etikos miškuose nuopelnas“, – teigė svečias.
„Jis visą laiką – žibantis. Aštrus, išlaikytas protas, gal dėl to Dievulis ir leidžia tiek dirbti“, – apie A. A. Baranauską sakė akademikas L. Kairiūkštis. „Tvirtas, patikimas, tikslus“, – po tokių epitetų A. Vancevičius įteikė A. A. Baranauskui Generalinės miškų urėdijos dovaną – šveicarišką laikrodį. „Jis darė didelę įtaką ir valdžiai Vilniuje dėl Lietuvos miškų tvarkymo politikos. Jo patarimų klausdavau ir aš“, – teigė B. Sakalauskas. Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė dėkojo urėdui už kalnines pušeles, tvirtus raudonlapius ąžuolus, žaliuojančius dvaro parke, už ąžuolus, kurie tapo baltiškomis skulptūromis dvaro parko Astronominiame kalendoriuje. Kretingos rajono meras Juozas Mažeika vylėsi, jog ir baigęs darbinę karjerą A. A. Baranauskas išliks, kaip buvo lig šiolei, aktyvus visuomenininkas, o nuo šiol dar tam turės ir skirs daugiau laiko. Tautinę juostą A. A. Baranauskui užrišo ilgiausiai su juo urėdijoje kartu dirbęs Darbėnų girininkijos girininkas Vilius Perkamas, o kai sveikinti išsirikiavo ir urėdijos vėliavą išskleidė visas urėdijos kolektyvas, garbusis urėdas nebesuvaldė ašarų... „Dzūkas su žemaičio pasu“ – į taip pavadintą knygą apie šiemet 80-metį atšventusį miškininką Antaną Algimantą Baranauską sudėtos su juo dirbusių, jį pažinojusių žmonių ir paties A. A. Baranausko mintys buvo dar vienas gražus šventės akcentas. Knygos sudarytoja Dalia Daugėlienė pastebėjo, jog A. A. Baranauskas, išgirdęs apie sumanytą knygą, neapsidžiaugė. „Ką jūs čia apie mane rašysite“, – sakęs jis. Knyga išleista rėmėjų lėšomis, tai jų dovana jubiliatui.
Kai šventę vedusi aktorė Virginija Kochanskytė suteikė žodį A. A. Baranauskui, jis kalbėjo apie mišką ir apie didžiausią jam padarytą skriaudą, mišku atkuriant nuosavybę į žemę. „Apie 16 tūkst. žemdirbystei nepalankių žemių užsodinome mišku, kaip antai Minijos šlaituose, Ilgųjų pievų buvusias ganyklas. Vien prie Žalgirio miško plytėjo apie 70 ha akmenynas, kol jį, su, amžiną jam atilsį, girininku Kalveliu užsodinome, visus plūgus sulaužėme. Šiandieną jau brandus šis miškas taip pat atiteko privatininkui. Ilgąsias pievas nusausinome, nutiesėme miško kelius ir viską išdalinome... Kad nors deramai prižiūrėtų, dabar kerta be atodairos“, – nuoskaudą liejo ilgametis miškininkas. Tam, kuris ateis po jo vadovauti Kretingos miškų urėdijai, A. A. Baranauskas sakėsi nepaliekantis jokių priesakų. „Kiekvienas tegul dirba pagal savo sąžinę ir supratimą“, – sakė jis ir prisipažino, jog be miško vis vien negyvens, tik nuo šiol rūpinsis kur kas mažesniu šeimos mišku, medžios. --- Kretingos miškų urėdijos miškų urėdas Antanas Algimantas Baranauskas yra apdovanotas: 2003 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gedimino ordino medaliu, tais pačiais metais už Kretingos rajono miškų saugojimą ir puoselėjimą, nuopelnus rajono kultūrai jam suteiktas Kretingos rajono garbės piliečio vardas; 2005 metais už ilgametį, nepriekaištingą ir pasiaukojantį darbą įteiktas Klaipėdos apskrities Garbės ženklas; 2008 m. suteiktas Nusipelniusio Lietuvos miškininko vardas; 2009 m. apdovanotas Auksinio ąžuolo medaliu.
|
|
