Karpiniuose pražydino vasarą

Pamėgtas Dalios Stukienės pjaustinių motyvas – lauko gėlės.

Pirmiausiai gimsta eskizas, – išryškėjęs gėlės kontūras pamažėle pasiduoda atsargiems peiliuko brūžiams, kol galop, išvydus balto lapo plokštumoje pastangas atkartoti matytąjį grožį, apima džiaugsmingas jausmas. „Visą susikaupimo procesą lydi ramybė, atsipalaidavimo pojūtis. Kartais liejasi maldos, ypač turint širdyje kokį rūpestį, arba nuolatinė padėka – už tai, kad galiu kurti, kad Aukščiausiasis davė man tą malonę“, – atviravo savąją ramybės oazę kuriant suradusi moteris.

D. Stukienė nemano, jog jos karpiniai labai meniški, juolab, kad ji nesibodi panaršyti ir internete, ieškodama motyvų. Tačiau tvirtai žino, kad rankdarbiai– saviraiškos būdas, leidžiantis jai pačiai labiau pažinti save, ugdantis kantrybę ir kruopštumą.

„Niekada negalvojau, kad galiu visa galva panirti į karpinius. Pradžia buvo visiškai netikėta, galiu drąsiai sakyti, kad šiuo keliu mane nuvedė angelas. Prieš pat Kalėdas eidama pro gėlių saloną sustojau ties įspūdingu karpiniu, – tai ir buvo tas angelas. Šeimininkei užsiminiau, o ši ėmė ir padovanojo man tą karpinį. Grįžus namo angelas nerimo mano viduje, pabandžiau išpjaustyti panašų ir pati. Taip kaskart mano angelai išeidavo vis gražesni ir įmantresni, kol galop „Žilvityje“ jau išdrįsau surengti pirmąją parodą“, – moteris atvirai pasakojo apie pomėgį, kuris užgimė vos prieš gerą pusmetį, – anksčiau ji mėgo kurti lankstinius iš popieriaus.

Savo įstaigoje karpinių parodėles D. Stukienė surengė ir prieš Velykas bei Motinos dieną. O artėjančiai Rugsėjo pirmosios šventei ji dar neapsisprendė, ar praturtinusi savąją gėlių kolekciją, ją parodys kolegėms, vaikams bei jų tėvams, tačiau svarsto – gal dar spėsianti išpjaustyti ir medžių kolekciją.

Iš karpinių sukūrusi angelų kolekciją, šią vasarą Dalia Stukienė paniro į gėles.

Pagrindiniai moters kūrybos vertintojai yra jos namiškiai – vyras Darius bei dukros Darija ir Greta: „Vaikai žino, kad esu panirusi į karpinius, pataria, ką ir kaip turėčiau pakeisti. Išvien su Darija iškarpėme bendrą karpinį – tris motyvus viename: krintančiame lietaus laše pražydusią leliją, kurios žiedlapį palytėjo drugelis. O vyras, kur atradęs tinkamesnį peiliuką, perka ir neša man“.

Pašnekovė neslėpė turinti dar vieną pomėgį – jau 15 metų ji renka saldainių popierėlius, jų prikaupė net kelis albumus. Popierėliai juose sudėlioti pagal temas: „Karvutė“, velykiniai, kalėdiniai, animacija.

„Kai kam šios kolekcijos gali pasirodyti vaikiškas užsiėmimas. Tačiau man labai įdomu stebėti, lyginti juos. Kiek į juos įdėta menininkų darbo ir išmonės, o mes suvalgom skanėstą ir išmetam tuos popierėlius. Man taip pat įdomu stebėti, kaip keičiasi mados, technologijos, žmonių skoniai. Vien skirtingų rūšių „karvučių“ iš įvairių šalių turiu per 100 popierėlių“, – savo pastebėjimais pasidalijo kolekcininkė.

• Rašyti komentarą (0)