Šulinyje – stirna, o jei – žmogus?

Kretingiškį Liną Jaką stebina, kaip šulinius aptinka ilgapirščiai, tačiau apie juos nieko nežino tie, kurie atsakingi už miesto priežiūrą.

Iš atviro kanalizacijos šulinio įkritusią stirnaitę praėjusį savaitgalį išvien su „Nuaro“ specialistais išgelbėjęs kretingiškis Linas Jakas nuogąstavo, kad neįvyktų rimtesnė nelaimė – apleistose teritorijose palei geležinkelį Bajorų kvartale jis suskaičiavo 10 atvirų gilių šachtinių šulinių, kurie pavojingi ne tik gyvūnams, bet ir ten vaikštinėjantiems žmonėms.

|Pavojinga teritorija nėra aptverta

Rodydamas išgulėtą žolę palei atvirą šulinį, žiojėjantį kitapus Sukėjų gatvės, prie pat geležinkelio linijos, vedančios grūdų įmonės link, L. Jakas sakė: „Šita vieta sutrypta gelbėtojams iš šachtos traukiant leisgyvį gyvūną“.

Vyras pasakojo, kad praėjusį savaitgalį vaikščiodamas su šunimi, pastebėjo keistą savo augintinio elgesį prie atviros duobės. Priėjęs arčiau pamatė joje gaištančią stirną. „Iškviečiau bendrovės „Nuaras“ specialistus, – kai šie ištraukė, pamatė, kad nudraskytos ir sužalotos abi užpakalinės kojos. Jie manė, jog gyvūnas duobėje prasikankino ne mažiau, kaip dvi paras“, – apgailestavo L. Jakas.

Kretingiškis taip pat nuvedė ir aprodė apleistą teritoriją tarp Klaipėdos ir Tiekėjų gatvės, kiek atmena, čia buvusią gelžbetonio gamyklą, kur nedideliame plote tarp betono luitų grėsmingai žiojėja trys šachtos. Dviejų dugnas užverstas statybiniu laužu, o trečioji – gili ir tamsi, lyg bedugnė.

„Jeigu čia niurktelėtum, gera nepasirodytų, – bandė juokauti L. Jakas. – Kiek gyvūnų čia galbūt jau prasmegę ir nugaišę, – stirnų, kiškių, lapių šiose apylinkėse pilna. Kai kas galbūt pasakytų, o ko čia landžioji, – bet juk ši teritorija neaptverta. Gyvenu netoliese ir matau, kaip aplinkinių Sukėjų, Verpėjų, Klaipėdos gatvių vaikai čia mėgsta žaisti, o ir žmonės trumpina kelią pramintu taku į sodus ir darbus pramoniniame miesto gale“, – tvirtino kretingiškis.

Linas Jakas telefonu užfiksavo į šulinį įkritusią stirnaitę.

Atgijo šiurpus prisiminimas

Kretingiškis taip pat neslėpė, jog pernai žiemą, bevedžiodamas šunį, jis ir pats buvo įsmukęs ligi pažastų į vieną iš sniegu padengtų atvirų šulinių.

L. Jakui po įvykio su stirnaite iš vaikystės atgijo prisiminimai: jis, kilęs iš vieno Šilalės rajono kaimo, mokėsi kartu su mergaite, kuri sykį išėjo į mokyklą ir nebesugrįžo. „Rado ją kitądien kanalizacijos šulinyje mirtinai sušalusią, ligi kraujo nudraskytais nagais. Negaliu būti abejingas, pagalvojau, kad ir čia ligi nelaimės – vos vienas žingsnis“, – neslėpė vyras.

Atviri šuliniai, jis nė neabejoja, – metalo vagių darbas. Išvogti net buvusią gelžbetonio gamyklos teritoriją kirtę seni bėgiai. „Galvoju, kad reikėtų išlieti tvirtus dangčius iš betono ir jais užsandarinti pavojingas šachtas“, – siūlė kretingiškis.

L. Jakas suskaičiavo, jog dar 7 žole apaugę šuliniai lygiuojasi palei geležinkelį, vedantį grūdų įmonės link. Nežinančiam juos pamatyti sudėtinga, todėl, jis sakė, pasirengęs pagelbėti atsakingiems asmenims likviduojant potencialių nelaimių židinius.

Sklypas – kauniečių nuosavybė

Po redakcijos signalo apžiūrėti įvykio vietą bei aplinkinę teritoriją buvo nuvykusi Savivaldybės komisija išvien su Kretingos miesto seniūno pavaduotoja Alma Patamsiene.

„Išsiaiškinome, kad šulinys palei geležinkelį yra bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybė, o išbetonuota teritorija su atvirais šuliniais priklauso bendrovei „Kauno keliai“, – vakar redakciją patikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.

Anot jo, bendrovei „Kauno keliai“ dėl apleistos teritorijos jau ne sykį buvo surašyti įspėjamieji raštai, kad susitvarkytų, o, nereaguojant į raginimus, skirtas padidintas žemės mokestis. „Mūsų žiniomis, šis sklypas yra areštuotas“, – pridūrė.

V. Domarkas sakė, jog bendrovė „Kretingos vandenys“ yra įpareigota nedelsiant betoninėmis plokštėmis užsandarinti šulinių skyles, sąskaitas už atliktą darbą pateikiant sklypo savininkams.

„Noriu paraginti rajono gyventojus, kad aptikę grėsmę keliančių objektų, nelaukiant nelaimės, išsyk praneštų mums“, – būti pilietiškais kvietė administracijos direktorius.

---

Klaipėdos regiono gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ administratorės Gintarės Liutkuvienės komentaras:

– Veterinarijos specialistų manymu, stirnaitė šulinyje išbuvo ne mažiau, kaip 2-3 paras. Ji gydoma antibiotikais, nes stipriai susižalojo – nuo užpakalinės kojos nugremžta oda, kuri pūliuoja. Šulinyje būta aštrių atbrailų, duženų, stresuodamas gyvūnas blaškėsi ir nusilpo, tačiau išgyvens. Po truputį ji jau pradeda maitintis. Jei visiškai pasveiks, paleisime ją į laisvę, o jeigu ne – ieškosime globėjo, būna, kad žmonės priglaudžia gyvūnus į savo sodybas.

Atvejai, kada tenka gelbėti gyvūnus iš šulinių, tėra reti, – per 3 metus vykome tik 5-kart. Neseniai teko gelbėti kačiukus, įkritusius į garažo duobę, ir ančiukus, įstrigusius lietaus nutekėjimo angoje.

• Rašyti komentarą (7)