|
|
|
Švenčių – nors vežimu vežk
Įpusėjus vasarai, pagreitį įgyja ir įvairių švenčių maratonas: startą birželį duoda Kretingos miestas ir jį ligi rudens tęsia kaimų bendruomenės, kurios lenktyniauja tarpusavyje, pasikviesdamos ne tik savus folkloro kolektyvus, bet ir garsius, beje, ir brangius, šalies atlikėjus. Bandys sutelkti į vieną, bet gerą „Mūsų seniūnijoje yra 7 bendruomenės, ir kiekviena savo kaime rengia po atskirą šventę. Galvoju, kad kitąmet reikėtų susirinkti visiems ir padaryti vieną didelę gerą seniūnijos šventę. Šiandieną, nesant pakankamai pinigų, taip būtų ir taupiau, o ir žmonių susirinktų gausiau“, – samprotavo Žalgirio seniūnas Bronius Talmontas, po praėjusį savaitgalį Raguviškiuose surengtos vasaros šventės. Nors į šventę susirinko žmonių iš visų seniūnijos kaimų, tačiau jų nebuvo gausu: „Gal išbaidė lietus, – svarstė B. Talmontas. – Pernai šventė buvo gausesnė. Organizatoriai šiemet buvo pasikvietę folkloro kolektyvus iš Juodkrantės, Skuodo ir Klaipėdos, turime ir savo „estrados vilką“ – Raguviškiuose yra įsikūręs garsus „Nerijos“ atlikėjas Antanas Čapas, linksmino „Medžiotojų trio“ iš kaimyninių Lapių“, – pasakojo B. Talmontas. Šventei tradiciškai savo sodybą užleido paminijy įsikūręs ūkininkas, nes Raguviškių bendruomenės sutvarkyta poilsiavietė šventėms nėra tinkamiausia vieta: ji sunkiai privažiuojama – keliukas veda tik nuo Budrių kelio. Anot B. Talmonto, jų seniūnijos vasaros šventės jau įpusėjo: atšventė Baublių, Budrių, Jokūbavo bendruomenės, žmonės dar laukia susiėjimo Dupulčiuose per Žolinę, taip pat ketina rinktis švęsti ir naujai įsikūrusi Rubulių kaimo bendruomenė. Nori savaip ir su savais Kitaip mano Kretingos seniūnijos seniūnas Antanas Gedminas: „Mūsų seniūnija yra labai didelė, neįmanoma būtų visiems susieiti, o ir žmonės vieni kitų nepažįsta. Kažkada pabandėme ir mes švęsti bendrai kaip Kūlupėnai ar Kartena, bet nepavyko“. Anot jo, kiekviena jų bendruomenė nori švęsti autentiškai: „Žmonės sako – norim savaip ir su savais. Ir tai yra labai gerai, nes jie vieni kitus pažįsta, žino savo kaimo likimą, jo istoriją, turi savas tradicijas, todėl ir nori pabūti tarp savų ir su savais. O jeigu visus suplaktume į vieną, šventės nebūtų tokios šiltos ir originalios, kaip kaimuose yra šiandieną“. Anot A. Gedmino, per šventes kitų kaimų bendruomenės viena kitą paremia: atvyksta koncertuoti folkloro kolektyvai, susirenka žiūrovų, o seniūnija prisideda tik pagalbiniais darbais. Vasaros šventes jau atšventė vydmantiškiai, rūdaitiškiai, joms dar ruošiasi Kurmaičių bei Padvarių bendruomenės. Remia geradariai
Imbarės seniūnas Antanas Turauskis įsitikinęs: nors žmonės šiandieną gyvena labai mobiliai – daug keliauja, dalyvauja įvairiuose susibūrimuose, koncertuose, tačiau labai nori švęsti ir savo kaime. „Tų švenčių ypač laukia vaikai ir jaunimas: jie turi daug energijos bei ūpo varžytis įvairiose sportinėse ir vaidybinėse rungtyse, savo energija užkrečia ir vyresnius“. Anot jo, juodupėniškiai prieš dvi savaites rinkosi į jubiliejinę – 20-ąjį kartą surengtą – vasaros šventę, atgijo ir Laivių kaimo kultūrinė veikla. Žmonės sugalvojo neįtikėtinų rungčių: guminio bato mėtymą, kaliošo spardymą, mėtymąsi pagalvėmis. Į šventes suvažiuoja ir buvusieji kaimų gyventojai iš miestų su šeimomis, atsiveža draugų. Praėjusį savaitgalį ūžė ir Kartenos miestelis. „Esame labai draugiška bendruomenė, šventės norime visi, visi ir susitelkiame – mus remia karteniškiai ūkininkai, verslininkai bei kilę iš jos ir savo gimtinę mylintys žmonės“, – užtikrino Kartenos seniūnė Gintarė Padvaiskienė. Šiųmetinės Kartenos miestelio fiestos naujovė – amatų kiemeliai vaikams, kuriuose drožti mokė medžio meistras Antanas Sungaila, o kepti duoną – karteniškis Darius Gaučius. Jaunos karteniškių šeimos taip pat kepė pyragus, juos pardavinėjo ir rinko pinigus savo sambūrio poreikiams. „Jau ir ligi tol jaunos šeimos vaikus vežiojo po piliakalnius, mamos mokėsi tortų puošybos ir pasikvietę masažistę mokėsi, kaip masažuoti kūdikius. Jaunų tėvų sambūrio esmė – tarpusavio bendrystė“, – pasidžiaugė seniūnė. Ji taip pat pabrėžė, jog karteniškiai – ir labai sportiška bendruomenė: „Be sporto varžybų miestelio šventė neįsivaizduojama – atvyko komandos net iš Rietavo, Skuodo kaimų, – kaip ir be gero koncerto: šįkart mums koncertavo Violeta ir Vilius Tarasovai bei grupė „16 Hz“, – kalbėjo G. Padvaiskienė. Kuo mažesni – tuo darnesni Vasaros šventę ateinantį savaitgalį numatė surengti ir Kalniškių bei Lubių kaimai. „Nuo seno taip buvo – šie upelio atskirti abu kaimai turi savo šventę. Ten – labai stipri bendruomenė: kiek kaimuose trobų, iš kiekvienos ir ateina į šventę, visi susirenka ir linksminasi. Pastebėta – kuo kaimas mažesnis, tuo darnesnė bendruomenė“, – tvirtino Kartenos seniūnė. Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė sakė, kad šie metai jų bendruomenei – ypatingi, nes jubiliejiniai: kaimas švenčia 450 metų, todėl visi renginiai nuo metų pradžios skirti tai progai, o pagrindinis akcentas – liepos pradžioje jau nuaidėjusi vasaros šventė. Salantiškiai švęsti miesto šventę tradiciškai rinksis rugpjūtį per Porciunkulę. „Miesto parke vyks amatų mugė, koncertuos Vytautas Šiškauskas ir grupė „Vairas“. O krašto akmenkalys Juozas Žilinskis parke atidengs akmens skulptūrą „Bangpūtys“, – būsimą programą trumpai apibūdino seniūnas Kazimieras Galdikas. --- Kretingos rajono administracijos direktorius Virginijus Domarkas sakė, jog kaimų bendruomenių šventės yra finansuojamos iš 4 šaltinių: seniūnijų sporto ir kultūros renginiams iš biudžeto šiemet skirta 3,5 tūkst. eurų, arba po 400–500 eurų; bendruomenių poreikiams – 14,4 tūkst. eurų, arba po 1 tūkst. eurų; kultūros įstaigoms iš Kultūros programos – 50 tūkst. eurų. Šventes taip pat remia geradariai.
|
|
