|
|
|
Pagelžkeles iškirto dėl ambicijų
Geležinkelininkams mažinant triukšmą pylimais Klaipėdos gatvėje, Kretingos miesto valdžia atvirkščiai – iškirto apsauginę medžių juostą nuo viaduko ligi „Norfos“ ir taip traukinių keliamą triukšmą dar giliau įsileido į miestą. Nuo dieną–naktį dundančių traukinių dabar jau kenčia ir Šventosios bei aplinkinių gatvių gyventojai. Bendrovei – pinigai, gyventojams – triukšmas Benzopjūklais pasidarbavę bendrovės „Geležinkelių aplinkosaugos centras“ darbuotojai gegužę vien iš giraitės ties viaduku Palanga–Šiauliai išpjovė keliasdešimt uosialapių klevų. Šios bendrovės Kretingos gamybinio baro viršininkas Šarūnas Srėbalius „Pajūrio naujienoms“ sakė, jog iš tos vietos buvo išvežta apie 50 kub. m medienos, kuri atiteko jų bendrovei kaip dalis atlygio už darbą, o ši ją parduodanti. Š. Srėbalius neslėpė, kad 1 kub. m medienos, priklausomai nuo jos rūšies, kainuoja 15–93 eurus. Jo manymu, išpjautų uosialapių klevų 1 kub. m kainuos tik apie 20 eurų, mat, medžiai buvę seni ir nevertingi. Taigi bendrovei „Geležinkelių aplinkosaugos centras“ atiteks mažiausiai 1 tūkst. eurų, o arčiausiai tos vietos įsikūrusiems gyventojams – nemenka dozė triukšmo, kurį kelia iš posūkio išnyrantys ir šaižiais signalais apie save pranešantys traukiniai, dundantys per miestą dabar leistinu 80 km per valandą greičiu. Apsauginė miško juosta anksčiau tą triukšmą slopindavo. Š. Srėbalius sakė, jog medžių pjovimo darbai buvo vykdomi pagal Kretingos miesto seniūno Stanislovo Juknevičiaus prašymą, pateiktą bendrovei „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“, seniūnas išdavęs jiems ir leidimą vykdyti darbus. Prieš šabakštynus – su benzopjūklais Kretingos miesto seniūnas S. Juknevičius per Savivaldybės atstovę žiniasklaidai Gintarę Benaitytę informavo, kad kasmet ligi liepos 1 dienos jie privalo kontroliuoti, kad būtų nušienauti ir sutvarkyti žemės sklypai, todėl geležinkeliečių ir buvo paprašyta atlikti sanitarinį pakelių kirtimą. Anot S. Juknevičiaus, nupjauti buvo ne sveiki, o pasvirę, nulaužti bei kenkėjų pažeisti medžiai, prieš tai juos apžiūrėjus ir įvertinus Savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisijai. Seniūno manymu, arti geležinkelio gyvenamųjų namų nėra, todėl svarbiau buvo sutvarkyti aplinką, kuri daugel metų buvo paversta šiukšlynu. Klaipėdos gatvėje gyvenantis ir jos problemas gerai žinantis ilgametis Kretingos rajono tarybos narys Antanas Puodys, paklaustas, ką manąs, kad viename geležinkelio ruože statomi pylimai, o kitame kertama apsauginė juosta, netvėrė piktumu. „Neįsivaizdavau, kad gali iškrėsti tokią nesąmonę. Man tai primena tuščiagalvių žaidimą: Povilui Turauskiui (rajono tarybos narys, – aut. pastaba) nuolat užkliūdavo nesutvarkyti pagelžkeliai, jis vis patraukdavo seniūną „per dantį“, o šis neapsikentęs kad užsimojo, tai užsimojo – išvertė žaliąją zoną ligi pat Bajorų. Dabar oho kaip bilda traukiniai. Ambicijos paėmė viršų, o apie žmones jiedu negalvojo. Argi taip reikia kovoti su šiukšlėmis, kurios ir liko, – jas jau apaugo žolės, užtat dabar styro neišrauti kelmai“, – tvirtino A. Puodys.
Siūlo piketuoti dėl sienelių A. Puodys tvirtino, jog, pamatęs rezultatus, P. Turauskis viešai per komiteto posėdį atsiprašė už tai, kad „sušokdino“ seniūną. P. Turauskis ir „Pajūrio naujienoms“ atviravo, jog nė pagalvoti negalėjęs, kad bus taip drastiškai iškirsti medžiai: „Galvojau – pirmiau išvalys tuos šiukšlynus, iškirs sausuolius, o jei reiktų iškirsti daugiau, pirmiausiai palei kelią pasodins maumedžių ar tujų gyvatvorę. Bet nurėžė pagelžkelę beveik plikai“. Tačiau jis taip pat įsitikinęs, kad ne gyvatvorėmis ar sužėlusiais šabakštynais reikėtų apsisaugoti nuo traukinių keliamo triukšmo, o – specialiomis sienelėmis. „Traukiniai važiuoja kone per miestą, o Kūlupėnuose netgi prie girininkijos – dėl vieno žmogaus – pastatė sienelę, jau nekalbu apie gyvenvietę. Reikia reikalauti iš „Lietuvos geležinkelių“ apsauginių sienelių – jie patys tuo nesuinteresuoti, nes rūpi kuo didesni krovinių pervežimo mastai ir kuo didesnis pelnas“, – P. Turauskis įsitikinęs, kad Visuomenės sveikatos centras turėtų matuoti triukšmo normas ir informuoti gyventojus. Jis nesigynė, kad šia prasme nieko nepadarė nei jis, nei kiti rajono politikai: „Mus, valdžią, taip pat turėtų „paspirginti“ rinkėjai. Man ši problema neaktuali, nes esu kaimo žmogus. Betgi kur yra tų gatvių, kurios kankinasi nuo traukinių, gyventojai? Pažiūrėkit, kas darosi Paryžiuj – pakeitė įstatymo punktą, ir į gatves su reikalavimais, o mes kaip avinai įpratę kantriai laukti, kol kažkas kitas už mus padarys“. --- Bendrovės „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ direktoriaus Juliaus Mikšio komentaras: – Traukiniai tyliai nevažiuos, šis geležinkelis statytas dar prieškariu. Artimiausiu metu nėra parengta jokio projekto ar priemonių plano dėl triukšmo Kretingos mieste slopinimo. Garso izoliacinės sienelės visiškai nenuima garso, tai nėra geriausias būdas išspręsti triukšmo mažinimo problemą – jos taip pat užgriozdina kraštovaizdį, – prieita nuomonės, kad geriausiai visgi yra želdiniai. Mes kertame tik pavojingus medžius, nemanau, kad reikėjo taip drastiškai išgenėti pakeles. Tai, kad geležinkelis trukdo kretingiškių gyvenimui, – mums žinoma. Ruožas nuo Padvarių iki Bajorų yra vienas pavojingiausių šalyje. Signalus mašinistai naudoja dėl saugumo, o greitis mieste nėra apribojamas. Tačiau saugumas turėtų būti kompleksinė problema: siūlėme Kretingos rajono merui Juozui Mažeikai želdynų projektą, tačiau paaiškėjo, kad jį realizuoti turėtume vieni patys.
|
|
