Ar Jūsų neužgauna, kad Kretingą ir jos apylinkes vadina Klaipėdos miegamuoju rajonu?

– Kažkuo mums reikia būti – juk Kretinga nyksta, žmonės išvažiuoja. Ir dabar nuolat girdžiu, kaip baigę mokyklą vaikai išvyks gyventi į užsienį kartu su tėvais. Aš netgi sutikčiau, jeigu prisijungtume prie Klaipėdos. Ten – kruiziniai laivai, judėjimas, ir pas gydytojus ten važiuoju. Myliu savo miestą, čia gera aura, bet žvelgiu į situaciją iš verslininkų pusės ir sergu už juos – Kretingoje sąlygos nėra labai palankios verslui.

– Tiesą sakant, tokio pasakymo nesu girdėjęs. O jeigu valdžia nuspręstų, kad esame miegamasis uostamiesčio rajonas, nebūčiau prieš. Juk mainai su Klaipėda vyksta nuolat – gydytojai iš Klaipėdos atvažiuoja į Kretingos ligoninę, mūsų rajono žmonės dirba Klaipėdoje. Mano poreikiai dabar jau nedideli, todėl man visko pakanka – parduotuvių turime, sveikatos priežiūros, socialinėmis paslaugomis esame aprūpinti.

– Ką čia slėpti, Kretingoje darbo vietų – ne per daugiausiai, o Klaipėdoje dar ir atlyginimai didesni, todėl žmonės ir važinėja. Kad mūsų miestą labiau vertintų, reiktų sukurti žmonėms darbo vietų ir laisvalaikio užsiėmimų. To itin trūksta. Nors kai kurie sako, kad pramogos – brangu, bet jei nori gyventi linksmiau, galima ir kišenę labiau pakratyti.

– Jei išgirsčiau taip sakant, tikrai įsižeisčiau. Juk esame atskiras administracinis vienetas, atskiras rajonas, o ne priemiestis. Nenorėčiau, kad tokiu taptume. Žinoma, viskas susiveda į darbo vietas ir atlyginimo dydį – čia trūksta ir to, ir ano. Daug priklauso nuo darbdavių požiūrio – periferijoje dažniausiai pasilieka vyresnio amžiaus žmonės, verslas tuo naudojasi, žino, kad niekur nepabėgsi.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS