Šernas knisa – kaltas medžiotojas

Žalos skaičiavimo komisija pastarąsias dvi savaites darbo turėjo Žalgirio seniūnijoje – šio krašto ūkininkai kreipėsi dėl šernų padarytos žalos žirnių pasėliuose: komisija įvertino plotus, kuriuose aptikta ryškių šernų buvimo pėdsakų.

Komisija dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo, kuriai vadovauja Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, šį pavasarį sulaukė per 10 ūkininkų prašymų nustatyti, kokią žalą pasėliams padarė šernai. Per pastarąsias dvi savaites komisija keliskart vyko į Žalgirio seniūnijoje dirbamus laukus, kurie ribojasi su „Šilo rago“ medžiotojų būrelio medžioklės plotais.

Ūkininkai – nepatenkinti ir kaltina medžiotojus, jog šie per mažai sumedžioja šernų, per retai rengia medžiokles ir laiku nesumažino šernų populiacijos.

Komisija skaičiuoja nuostolius

Šalia miškų masyvų Žalgirio seniūnijoje nukentėjo Andriaus Lukausko, Jono Pakso, Irvingo Paulausko žirnių pasėliai, Benediktas Slušnys turi rūpesčių dėl išknistos ganyklos.

„Procesas dėl žalos atlyginimo užsitęsia ilgokai: iš pradžių komisija suskaičiuoja nuniokotus plotus, po to laukiame, ar juose sudygo–nesudygo užsėtoji kultūra, ir tik nukūlus derlių pagal spalio mėnesio antrosios savaitės paskelbtas kainas galime suskaičiuoti, kiek ūkininkas patyrė nuostolio. Panašiai skaičiuojama ir pievoms padaryta žala. Šiemet ūkininkams už jų atnaujinimą gali būti išmokėta nuo 115 iki 160 Eur už 1 ha“, – kad ūkininkai dėl šernų padarytos žalos patiria nemažai nuostolių, tvirtino Ž. Seniūnienė.

Tačiau jos pastebėjimu, ūkininkai ir patys turi įdėti pastangų, kad tie nuostoliai būtų kuo mažesni: ūkininkai galėtų informuoti medžiotojus raštu, netgi – nupiešti planus, kokiuose plotuose kokia kultūra pasėta. Kmynų plotus arba pasėlius miško apsupty būtina aptverti tvora, panaudoti repelentus, pamiškėje nesėti tų kultūrų, kurios vilioja šernus. Be šiųjų, į pasėlius ateina ir stirnų, elnių, kurie mėgsta paskanauti rapsais, bebrai užtvindo pievas ir laukus.

„Ūkininkai teigia, jog šernų populiacija yra padidėjusi, tačiau komisija nesprendžia, per daug tų žvėrių ar per mažai. Mes, komisijos nariai, nė nežinome galutinio rezultato, ar medžiotojai atsiteisė su ūkininkais ar ne. Bet, mano žiniomis, įprastai ūkininkai su medžiotojais susitaria: kam leidžia pamedžioti, kam kitaip atsilygina. Paprasčiau yra tiems medžiotojų būreliams, kurie apsidraudžia medžioklės plotus“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vedėja.

Medžiotojo Dariaus Daukšos nuomone, medžioklių yra rengiama užtektinai.

Kibirais netarškina

Komisijai vertinant J. Pakso laukus, ką juose „nuveikę“ šernai, apžiūrėjo ir „Šilo rago“ būrelio medžiotojas, valdybos narys, medžioklės grupės vadovas Darius Daukša. Jis atrėmė ūkininkų kaltinimus, jog neva medžiotojai per mažai rengia medžioklių: „Balandį medžiojome vos ne kasdien ar kas antrą dieną, bet šerno nenušovėme nė vieno. Laiko sugaišta marios, be to, nereikia pamiršti, kad medžiotojai, tykodami šernų prie pasėlių, aukoja savo asmeninį laiką, lėšas, o juk visi mes turime ir kitą gyvenimą. Patys pagalvokite: medžiotojas iš medžioklės anksčiau dvyliktos–pirmos valandos nakties negrįžta, o jeigu šerną nušautų – tai be 3–4 val. ryto neatsigultų. Kiek gi galima šitaip patempti?“.

D. Daukša patikslino, jog „Šilo rago“ būrelis pagal savo nusistatytąsias vidaus taisykles yra nusprendęs medžioti triskart per savaitę. „Ir tiek sykių man jau yra per daug“, – medžiotojas atsakė į ūkininkų pastebėjimus, jog būtų galima medžioti ir dažniau.

Į laukus, kur pasėti žirniai, šernus vilioja saldūs jų daigai. Pievose šie žvėrys ieško grambuolių lervų ir jas aptikę taip „išaria“ ganyklas, kad nė traktoriaus nereikia.

D. Daukša, remdamasis ilgamete medžiotojo patirtimi, atkreipė dėmesį į dar vieną dalyką: medžiotojas gali tykoti žvėries vienoje palaukėje ir iš tolo pamatyti, kaip šernai suėjo į kitus laukus: „Šernas – ne naminis gyvūnas. Jis nebūtinai turi ateiti į tą vietą, kur jo tyko medžiotojas. Be to, mūsų, medžiotojų, yra per mažai, kad tykodami apsaugotume nemažus ūkininkų dirbamus žemės plotus“.

Medžiotojai turi priekaištų ir patiems ūkininkams, kodėl šie patys nesiima priemonių apsaugoti savuosius pasėlius. „Ar kuris kibirais eina tarškinti – žvėris baidyti? Nė vienas. Nori, kad kažkas kitas tai už juos padarytų. Juk kad šerną nubaidytum, nebūtina jį nušauti“, – svarstė D. Daukša.

„Vartojau repelentus – nepadėjo, vyrai suėję sukalėme 26 tykojimo bokštelius, kad tik medžiotojai turėtų kaip medžioti, o nesėti, kaip mums daug kas pasako, žirnių prie miško negalime – jei nevykdysime žalinimo programos, negausime išmokų“, – teigė ūkininkas I. Paulauskas, kurio pastebėjimu, problemos nebūtų, jeigu būtų sumažinta šernų populiacija.

Ūkininkas Irvingas Paulauskas įsitikinęs, jog šernų populiacija yra per didelė ir dėl to kalti medžiotojai.

Tarnyba priekaištų neturi

„Medžiojame ištisus metus, – vartydamas ir rodydamas medžioklės lapus teigė „Šilo rago“ būrelio vadovas Vilimantas Plaščinskas. – Šiokia tokia pertrauka – žiemą, bet kas gi sėdės šaltyje, be to, niekas dar ir nepasėta. Kai tik gavau pranešimus iš ūkininkų dėl galimų nuostolių, iškart suintensyvinome medžioklę. Bet kad iš ūkininkų teprasinešė du – Gintaras Žiobakas ir Vladas Baltuonis, o kur kiti?“.

„Šilo rago“ būrelio balandžio 4 d. valdybos nutarimu būrelio nariai medžiotojai įpareigoti medžioti tykojant prie pasėlių ir taip aktyviau saugoti ūkininkų laukus nuo galimos šernų daromos žalos.

„Medžioja 5 mūsų būrelio grupės. Nuo balandžio pradžios medžiokles suintensyvinome tiek, kad medžiota ir kasdien, ir kas antrą dieną, medžiotojai, informuoti apie pasėlius, dar prieš medžioklę nuvažiuoja jų apžiūrėti. O ir šernų nuo praėjusio medžioklės sezono, kai buvo paskelbtas afrikinio kiaulių maro pavojus, medžiojame dvigubai daugiau negu iki tol, – kad medžioklės intensyvumo pakanka, tvirtino V. Plaščinskas, kurio pastebėjimu, medžiotojai patys moka už medžioklės plotų nuomą, draudimą, o gamtiniai ištekliai – tai valstybės. – Tad gal problemai spręsti ir Savivaldybė sukauptų lėšų ir iš dalies padengtų ūkininkų nuostolius ar pagelbėtų įsigyti priemonių laukams nuo žvėrių apsaugoti?“.

„Šilo rago“ medžiotojų būrelis 2010 ir 2012 metais sumedžiojo po 53 šernus, 2011 m. – 52, 2013 m. – 63, o 2014 m., Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, – jau 130 ir 2015 m. – 122.

„Dėl afrikinio kiaulių maro prevencijos mūsų tarnyba „Šilo rago“ būreliui neturi jokių priekaištų. Šis būrelis palyginti su kitais medžioja ir sumedžioja gerokai daugiau šernų negu kiti klubai ar būreliai. Mano pastebėjimu, „Šilo rago“ medžioklės intensyvumas yra pakankamas – tą rodo ir mūsų tarnybai pateikti medžioklės lapai“, – tvirtino rajono VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Saulius Alonderis.

Jo pastebėjimu, šernai – migruojantys žvėrys, ir nueiti gali labai toli, todėl tiksliai juos suskaičiuoti nėra paprasta. Rajono medžiotojų būrelių ir klubų duomenimis, kuriuos jie pateikė rajono VMVT, mūsų rajone 2015 m. buvo suskaičiuota 433 šernai, 2016 m. – 558. Per 2014 m. 13 būrelių ir klubų sumedžiojo 710 šernų, per 2015 m. – 855. Daugiausiai – 122 – šernų sumedžiojo „Šilo rago“ būrelis, pramoniniuose medžioklės plotuose – 116, „Briedžio“ būrelis – 102, „Minijos“ – 90 ir t. t.

Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką siekiama, kad Lietuvoje esančiuose medžioklės ploto vienetuose šernų populiacija 2017 m. balandžio 15 d. neviršytų 0,5 šerno medžioklės ploto vieneto 1 kv. km, tai yra kad Respublikoje būtų iš viso ne daugiau kaip 25 tūkst. šernų. S. Alonderio pastebėjimu, pagal mūsų rajone rengiamos šernų medžioklės intensyvumą šis nurodymas bus įvykdytas.

„Norint išvengti konfliktų ir patirti mažiau nuostolių arba išvis jų nepatirti, ūkininkai turėtų imtis daugiau pasėlių apsaugos priemonių – tverti elektriniu piemeniu, baidyti šaudyklėmis ar triukšmu, o ir lauko nearti iki pat miško paklotės – būna tokių atvejų, kad medžiotojas nė neturi kaip prieiti ar privažiuoti, kad galėtų tykoti“, – situaciją įvertino veterinarijos gydytojas.

Problemai spręsti „Šilo rago“ būrelis šį sezoną apdraudė savuosius medžioklės plotus, kurie sudaro 12 tūkst. 160 ha. Tačiau ir siekiant draudimo išmokos, apžiūros akte turi būti fiksuota, ar buvo taikomos ir kokios apsaugos priemonės pasėliams išsaugoti nuo galimos laukinių gyvūnų daromos žalos, ar laikytasi agrotechninių reikalavimų, ar laiku buvo pranešta būreliui, per kiek laiko sušaukta komisija, kada ūkininkas pastebėjo žalą ir kada pranešė.

Žemės ūkio pasėlių, augančių miško apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, savininkams medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius. Mišku apsuptas žemės ūkio pasėlis – žemės ūkio pasėliai, kuriuos ne mažiau kaip 75 proc. lauko perimetro apsupa miškas, esantis greta žemės sklypo ribos arba nutolęs nuo jos ne daugiau kaip 500 m atstumu.

---

Aplinkos apsaugos departamento Kretingos r. agentūros vedėjo Ričardo Kašėtos komentaras:

– Nesvarbu, šernų populiacija didelė ar maža, pasekmės gali būti vienodos: užtenka, kad viena šerno patelė su šeimyna užeitų lauką ir – jį „sutvarko“. Žalgirio seniūnijoje šalia nuo žvėrių nukentėjusių ūkininkų laukų esantis miško masyvas niekuo nėra išskirtinis ir kad jame koncentruojasi didesnė šernų populiacija, kaip įsitikinę ūkininkai, teigti negalime – tiesiog šiame miške yra geros sąlygos veistis laukiniams žvėrims. Be to, nepamirškime, kad šernų medžioklė, kol nieko nežinojome apie afrikinį kiaulių marą, buvo ribojama, ir būreliai yra įpratę saugoti šernų pateles.

• Rašyti komentarą (14)