|
|
|
Be istorijos – be ateities?
Nors su šalies istorija moksleiviai susipažįsta pamokose, gimtojo miesto istorijai jose skiriama vis mažiau laiko, o pasidomėti savarankiškai susirengia retas. „Kuprinė“ nusprendė išsiaiškinti, ar tikrai internetinėje erdvėje pasiklydę ir per savo išmaniojo telefono ekraną pasaulį stebintys jaunuoliai nesidomi savo gimtojo krašto praeitimi.
Apklausus 95 15–18 m. amžiaus Kretingos moksleivius paaiškėjo, kad istoriniai paminklai jaunimui nekelia didelio susidomėjimo: dauguma respondentų nežinojo, kokiems žymiems, Kretingai nusipelniusiems žmonėms jie pastatyti. O Kretingoje tebestūksantys senieji pastatai, galintys papasakoti savitą istoriją, yra užmiršti. Gavę 12 istorinių klausimų apklausą mokiniai šiek tiek nustebo ir pasimetė. Iš tokių reakcijų galima spręsti, kad moksleiviai su savo gimtojo miesto istorijos tema nebuvo susidūrę arba ji jiems nepasirodė patraukli. Išanalizavus apklausos rezultatus paaiškėjo, kad teisingai į didžiąją dalį klausimų atsakė 35 proc. moksleivių, likusieji dažniau klydo. Kone 70 proc. jaunuolių žinojo, kad pirmajį darželį Kretingoje įkūrė Marija Tiškevičiūtė, tačiau tik 43 proc. apklaustųjų galėjo atsakyti, kelintais metais pirmą kartą paminėtas Kretingos vardas (1253 m.). Mažiau negu pusė respondentų – 39 proc. – pasakė, kad Kretinga buvo įkurta 1609 m., beveik tiek pat mokinių teisingai aprašė Jono Karolio Chodkevičiaus vaidmenį Kretingos miesto istorijoje. Kad jis esąs LDK Didysis etmonas, Kretingos bažnyčios ir vienuolyno įkūrėjas, nežinojo net 61 proc. apklaustųjų. Ne ką daugiau mokinių – 40 proc. – teisingai įvardijo, kad Ambroziejus Jurgis Pabrėža buvo botanikas, kunigas, žolininkas. Kretingos katalikų bažnyčios pavadinimą žinojo 42 proc. moksleivių, o tai, kad mūrinė Kretingos bažnyčia buvo pastatyta 1617 m. – 38 proc. Beveik tiek pat jaunųjų kretingiškių pasakė, kad liuteronų bažnyčia Kretingoje pastatyta XIX a. Ketvirtadalis apklaustųjų teisingai atsakė, kurioje vietoje Kretingoje pastatytas knygnešiams skirtas paminklas, tiek pat jų žinojo, kad 1939 m. apie 30 proc. Kretingos populiacijos sudarė žydai. Bene sunkiausiai jaunimui sekėsi įvardyti, kokiam architektūros stiliui priskiriama grafų Tiškevičių koplyčia – tai, kad ji neogotikinė, pasakė 18 proc. respondentų. Panašiai mokiniams sekėsi gvildenti ir paskutinį klausimą: kad Berekas Joselevičius iš Napoleono rankų gavo Garbės legiono ordiną, buvo įsidėmėję 18 proc. respondentų. Vis dėlto šmanyti gimto miesto istoriją yra kiekvieno žmogaus pilietinė pareiga, o jaunuolių susidomėjimu turėtų rūpintis ir tėvai, ne tik mokytojai. Savo požiūrį šia tema išdėstė ir Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojas Vaidas Kuprelis. – Kodėl būtina išmanyti istoriją? Kuo ji mums svarbi? – Istorija reikalinga tam, kad suprastume šiuolaikinį pasaulį, nes visi mūsų pasiekimai remiasi praeitimi ir visos mūsų problemos turi istorines šaknis. Nežinant praeities neįmanoma kurti ateities. Mus, kaip tautą, sieja istorinė patirtis. Mes mokomės iš praeities kartų, kad perduotume patirtį ateities kartoms. – Kaip manote, kodėl jaunimas mažai domisi savojo miesto istorija? – Jaunas žmogus svajoja apie didžiuosius miestus, pavyzdžiui, Vilnių ar Kauną, kuriuose planuoja studijuoti ar kitaip su jais sieti gyvenimą. Gimtasis miestelis, jo aplinka yra kasdieninio gyvenimo dalis, todėl jaunuoliams nekelia didelio susidomėjimo. Dažniausiai gimtinė prisimenama tik iš jos išvykus. – Kaip reikėtų išspręsti šią problemą? – Mokyklos turėtų pasistengti paskatinti domėjimąsi gimtojo miesto istorija. Mokytojai galėtų dažniau apie tai priminti, skirti tam keletą pamokų. Prieš kiek laiko vykdavo su Kretingos istorija susijusios orientacinės varžybos, kurias organizuodavo M. Valančiaus viešoji biblioteka. Būtų gražu atgaivinti šią tradiciją. Kadangi mūsų jaunimas be išmaniųjų telefonų – nė žingsnio, geresniam miesto pažinimui ant senų pastatų būtų gerai įtaisyti QR kodus, kad su tam tikra išmaniąja programėle juos nuskenavus, atsivertų vieno ar kito objekto istorija bei nuotraukos.
Julija JONUŠAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
