|
|
|
Žemėtvarkininkus siunčia į kaltinamųjų suolą
Klaipėdos apygardos prokurorai baigė tyrimą ir Kretingos rajono apylinkės teismui jau perdavė 33 tomų bylą, kurioje sukčiavimu, dokumentų klastojimu bei kitomis nusikalstamomis veikomis kaltinami trys asmenys, tarp jų – Kretingos žemėtvarkininkė. Lietuvos Respublikai jie padarė ne mažesnę, kaip 250 tūkst. Eur žalą. Anot Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Ignės Rotautaitės, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad palangiškis A. V., galimai veikdamas per Klaipėdos rajono gyventoją A. Š., padedant Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus darbuotojai, sukūrė planą, kaip privatizuoti Amerikoje mirusio Lietuvos kariuomenės generolo, to meto krašto apsaugos ministro Stasio Dirmanto žmonai Domicelei Olšauskaitei-Dirmantienei ir jos broliui kunigui Konstantinui Olšauskui priklausiusias žemes. „Remiantis istoriniais dokumentais, 1944 metais D. Olšauskaitė-Dirmantienė su vyru išvyko į Vokietiją, vėliau – į Jungtines Amerikos Valstijas ir ten mirė, o dėl nacionalizuotų žemių atkūrimo niekas iš giminaičių niekada nesikreipė. Apie tai galimai žinojusi Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus darbuotoja informaciją perdavė A. V., ir tuomet kaltinamieji sugalvojo planą, kaip atkurti D. Olšauskaitei-Dirmantienei ir kunigui K. Olšauskui priklausiusias nuosavybės teises į daugiau kaip 154 hektarus žemės ir miško ploto“, – teigė Generalinės prokuratūros atstovė. Jos žodžiais, kaltinamieji, suklastoję ne vieną dokumentą, tarp jų – ir A. Š. tėvo 1991 metais esą parašytą prašymą atkurti nuosavybės teises, kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą, kad A. Š. tėvas buvo D. Olšauskaitės-Dirmantienės įvaikis, o patį A. Š. pripažinti teisėtu žemių paveldėtoju. Įtariama, kad kaltinamasis A. V. galėjo sukurstyti ir liudytojus teisme duoti melagingus parodymus, kad A. Š. tėvas tikrai buvo įvaikintas garsios kauniečių šeimos. Teismą kaltinamieji įtikino, tad juridinis faktas buvo nustatytas. Taip A. Š. įgavo teisę paveldėti apie 154 hektarus žemės. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus darbuotoja, galimai suderinusi su A. V., parengė išvadas dėl žemės, miško ir vandens telkinio perdavimo neatlygintinai įvairiose Lietuvos vietovėse – Plungėje, Šilalėje, Jurbarke, Mažeikiuose, Ignalinos rajone, Švenčionėliuose, Varėnoje bei Šiaulių apylinkėse. Išvadų kopijas A. V. galimai pardavė tretiesiems asmenims ir už jas, kaip įtariama, gavo ne mažiau kaip 396 tūkst. Eur. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo sustabdytas A. Š. nuosavybės teisių atkūrimo procesas į kitus žemės sklypus, o dalis sklypų grąžinti į valstybinį žemės fondą. Tiek Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus darbuotoja, tiek A. V. ir A. Š. kaltę dėl padarytų veikų pripažįsta iš dalies. Už sukčiavimą kaltinamiems A. V., A. Š. ir J. A. gresia laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, o už kurstymą duoti melagingus parodymus kaltinamiems A. V. ir A. Š. – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus darbuotoja kaltinama dar ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Už šį nusikaltimą jai gresia laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų, o už dokumentų klastojimą – laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų.
|
|
