Kur rajone didžiausia biurokratija?

– Kadangi mažai būnu Lietuvoje, biurokratijos mechanizmus sunku komentuoti. Tiesa, pastaruoju metu teko susidurti su renovacijos procesu – mūsų namą renovavo, bet nebuvo nei kokybės, nei skaidrumo, nei atsakomybės už darbą. Matyti, kad šioje srityje yra taisytinų dalykų. Užsienyje visai kitoks požiūris į atsakomybę už savo vykdomą veiklą, o čia – svarbiau pasiimti pinigus. Nuo požiūrio viskas ir prasideda.

– Visur, kur valdininkai. Aš nebegyvenu Lietuvoje, bet ne tik dėl biurokratijos: dėl finansinių sumetimų, dėl vaikų mokslų. Anksčiau, žinoma, yra tekę susidurti su biurokratišku požiūriu, – juk Lietuvoje įsišaknijęs nesusikalbėjimas tarp skirtingų institucijų. Pavyzdžiui, ateini tvarkyti reikalų į žemėtvarką, paduodi dokumentus, o po kiek laiko gauni pranešimą, kad kažko trūksta, nors puikiai žinai, kad viską pridavei, – pasaka be galo.

– Biurokratija dabar visur, o žmogus be biurokratijos – niekur. Nors man ir nėra tekę turėti reikalų nei Savivaldybėje, nei kitose valdiškose įstaigose – kam man tos bėdos, – užtenka pasiklausyti, ką kalba per televiziją, ir viskas pasidaro aišku. Biurokratija yra kažkam reikalinga. Ji nereikalinga tik paprastiems žmonėms, bet be jos nė vienas nebeišsiverčia. O kažkas iš to pinigus uždirba.

– Gyvenu kaimiškoje vietovėje ir jokių problemų dėl biurokratizmo nepatiriu – visi vieni kitus pažįsta, užjaučia, stengiasi padėti, niekas iš vieno kabineto į kitą nestumdo. Todėl šia prasme Kretingos rajono nepeikčiau. O kad biurokratijos mūsų valstybėje yra – faktas. Pirmiausia, reiktų Seimo biurokratinį mechanizmą sureguliuoti – Lietuvoje žmonių mažėja, o iš šiltų vietų nė vieno neiškrapštysi.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS