|
|
|
Išmaniosios technologijos mokyklos suole
Vydmantų gimnazija pasidalinti gerąja darbo patirtimi šalies ugdymo įstaigų pedagogus sukvietė į jau antrą kartą surengtą konferenciją-forumą „Aktyvios klasės panaudojimo galimybės“. Šįsyk renginyje dalyvavo 36 mokytojai, atvykę iš Kėdainių, Palangos, Naujosios Akmenės, Klaipėdos ir kitų miestų bei rajonų. Konferencijos pradžioje kalbėjusi Kretingos rajono pedagogų švietimo centro metodininkė Rima Ramoškienė vylėsi, jog šis įvykis taps respublikinis, o Vydmantų gimnazijos direktorė Asta Burbienė pasidžiaugė, jog į forumą jau ne pirmą kartą susirenka žmonės, kurie su gyvenimu nori eiti koja kojon, domėtis naujovėmis ir nebijo rizikuoti, suklysti, tobulėti, o tai, anot jos, ir yra pagrindinė šiuolaikinio pedagogo misija. Konferencijos-forumo metu mokytojai skaitė pranešimus, kuriuose atskleidė informacinių komunikacinių technologijų pranašumus bei panaudojimą, demonstravo interaktyvias pamokas, dalijosi patirtimi dirbant su interaktyviais produktais, pristatė tai, ką kuria ir panaudoja patys, bei domėjosi kitų patyrimais. „Šiuolaikiniame pasaulyje pedagogai susiduria su sudėtingais XXI amžiaus iššūkiais – viskas keičiasi: ir tėvai, ir vaikai, ir mokytojų vaidmuo jų gyvenime“, – savo pristatytame pranešime „Aktyvi klasė“ – sprendimas geresniam mokymui(si)“ teigė leidyklos „Šviesa“ elektroninių produktų vadovė Lina Sergejevienė. Puikus komunikavimas, operatyvus problemų sprendimas, pilietiškumas, globalus mąstymas, finansinis ir ekonominis raštingumas, verslumas, novatoriškumas, kritiška mąstysena, nuolatinis mokymasis – tai savybės, kurias pedagogai jau nuo mažens siekia diegti vaikams. Anot L. Sergejevienės, pasaulinės statistikos duomenimis, 90 proc. darbo vietų jau dabar reikalauja informacinių komunikacinių technologijų (IKT) pritaikymo, todėl, kad iš moksleivių nebūtų atimta galimybė išreikšti save pasirinktoje srityje, pedagogai privalo ugdymą praturtinti dar ir interaktyviais sprendimais. „Gimę dabartiniai pirmokai jau buvo apsupti naujosiomis technologijomis. Ar jie matė kitokį pasaulį?“ – svarstė L. Sergejevienė sakydama, jog dėl to jiems išmanieji aparatai atrodo savaime suprantami dalykai, o įsivaizduoti, suprasti, kad gyvenome be to, – sunku. Pranešimo metu dėl šios priežasties elektroninių produktų vadovė susirinkusiuosius pedagogus kvietė remtis šia vaikų patirtimi, įgūdžiais ir ieškoti tų mokymosi būdų, kurie jiems būtų priimtini. Ugdymo procesas, anot jos, turi būti įdomus, prasmingas ir įtraukiantis. „Kad mokymasis būtų veiksmingesnis, nereikia visko keisti kardinaliai, o tik pagerinti tai, ką jau sugebame, bei pridėti šį tą naujo“, – sakė L. Sergejevienė. Pasak jos, svarbu ugdyti moksleivių kūrybiškumą, kuris duotų konkretų rezultatą, skatinti vaikų bendradarbiavimą, dėl kurio jie turėtų galimybę save realizuoti ir pasiekti geresnių rezultatų, o inovatyvumą taikyti ne tik kartu su technologijomis, bet ir ugdymo metoduose.
Nijolė BERTAŠIŪTĖ
|
|
