Ragina kovoti ne su katėmis, o su pykčiu

Kone dešimtmetį kretingiškių išmestomis katėmis besirūpinančiai Juditai Varkojienei tęsti šį savanorišką darbą trukdo kaimynų negeranoriškumas.

Kretingiškės Judita Varkojienė ir Irena Žvinklienė jau kone dešimtmetį globoja benames kates Topolių mikrorajone: prie daugiabučių Savanorių g. Nr. 40 ir Miško g. Nr. 1 bei Topolių aklg. Nr. 4 jos yra įrengusios namelius, kasdien rūpinasi jų švara ir tvarka. Neseniai Kretingos miesto seniūnija išvien su daugiabučių gyventojais užsimojo namelius išdraskyti. Tačiau J. Varkojienė nenuleidžia rankų ir kovoja, kad gyvūnų šėrimo vietos būtų įteisintos.

Išeitis – prijaukinti ir sterilizuoti

„Gyvūnus žmonės globoja visame pasaulyje. Prieš dvejus metus ir Lietuvoje pagal ES nurodymus buvo priimtas Gyvūnų gerovės įstatymas: beglobėms katėms turi būti įrengtos ir pažymėtos šėryklos, o katės sterilizuojamos, kad nesidaugintų. Tačiau mūsų valdžia šio įstatymo nesilaiko, negana to – draudžia tai daryti ir savanoriams, už savo asmenines lėšas besirūpinantiems tų pačių kretingiškių į gatvę išmestais gyvūnais“, – kalbėjo J. Varkojienė.

Moteris samprotavo toliau: „Juk tos katės neatsirado iš niekur. Jų istorijos pradžia tokia: užsimanė vaikas gyvūnėlio – nupirko ar padovanojo; nusibodo – lauk jį. Užaugę tie katinai dauginasi ir, niekieno neglobojami, jau ima nervinti. O ar ne patys žmonės kalti, kad beglobių kačių atsirado tiek daug. Jei yra problema, manyčiau, kad ją civilizuotai ir reikia spręsti – kačių populiaciją mažinti, jas sterilizuojant. Jau daugelis miestų Lietuvoje taip daro: įrengia kačių šėryklas, pastato ženklus, – taip gyvūnėlius prijaukina, žmonės jais rūpinasi, šeria, o valdžia skiria lėšų juos sterilizuoti“.

Tiems, kas siūlo kviesti „Nuarą“ ir išvežti kates į prieglaudą, J. Varkojienė išsyk atsako, jog gyvūno gyvenimas ten – laikinas, kol atsiranda globėjas, tačiau dauguma sunaikinama. „Jei visos katės būtų laikomos prieglaudoje, jų skaičius jau siektų dešimtis tūkstančių“, – įsitikinusi kačių mylėtoja.

Seniūnijos sudaryta komisija kačių šėrimo vietas pasiūlė įrengti neužstatytoje teritorijoje tarp Savanorių gatvės ir Žemaitės alėjos – ten, kur kretingiškiai vedžioja šunis.

Nameliai prieštarauja taisyklėms

J. Varkojienė ir I. Žvinklienė kreipėsi į Kretingos miesto seniūniją, kad jų įrengtose kačių šėryklose pagal Gyvūnų gerovės įstatymą būtų pastatyti ženklai „Gyvūnų šėrimo vieta“. Jos suderino su „Iki“ parduotuve ir gavo sutikimą, kad šėrykla gali būti prie „Iki“ priklausančios tvoros, iš vakarų pusės, – ten, kur ir dabar stovi.

Verslininkams sutikus su kačių kaimynyste, valdžia ir beglobėms katėms nepakantūs daugiabučių gyventojai tam paprieštaravo.

„Miško gatvės gyventojai sudraskė I. Žvinklienės prižiūrimą namelį, atvažiavę komunalininkai ir manąjį išmetė į šiukšlyną. Parsinešiau jį atgal, įstiklino, bet ir vėl pavogė. Vieniems užkliūva tai, kad rūpinuosi katėmis, kiti palaiko – atneša maisto, antklodžių – viską surūšiuoju, teritoriją kas rytą apvalau. Juk beglobiai gyvūnai – ne tigrai, žmonių nepuola – ateina paėsti, naktį permiega ir išsilaksto“, – tvirtino J. Varkojienė.

Seniūnijos sudaryta komisija šį kovą apžiūrėjo nelegalias kačių šėryklas ir nusprendė, kad jų ten negali būti dėl dviejų priežasčių: su šia kaimynyste nesutinkant daugiabučių gyventojams bei prieštaraujant Gyvūnų laikymo Kretingos rajone taisyklėms.

Pasiūlė šunų vedžiojimo vietą

Komisija pasiūlė kačių šėrimo vietas įrengti neužstatytoje teritorijoje tarp Savanorių gatvės ir Žemaitės alėjos – ten, kur kretingiškiai vedžioja šunis.

„Ten, kur šunys, katinai neis, – tai nesuderinama su šių gyvūnų prigimtimi. Be to, katinai pripratę prie savo vietos – jie čia buvo išmesti, o ne tuose laukuose. Jei atveža svetimus, šie dažniausiai, šeimininkų nelaimei, sugrįžta namo. Katė iš prigimties yra naminis, o ne laukinis gyvūnas. Į atokią vietą ji neis, vėl slampinės po daugiabučių kiemus ir piktins gyventojus“, – tikino J. Varkojienė.

Jai ir pačiai būtų nepatogu kasdien po kelissyk vaikščioti 300–400 m ligi aikštelės, nešiojant maistą ir prižiūrint tvarką. „Pati valdžia jais ten galės ir rūpintis“, – pasipiktinimo neslėpė kretingiškė.

Savanorė neslėpė, jog susitaikiusi su mintimi, kad Kretingos vadžia, skirtingai nuo kitų miestų, lėšų gyvūnų sterilizacijai, kaip ir ligi šiolei, neskirs. Tam ji paskirtų dalį savo kuklios pensijos, todėl tikisi bent jau kaimynų pakantumo, kad šie leistų palikti namelius įprastoje vietoje.

„Ar tiems piktiems žmonėms tėvai vietoj širdies akmenį įdėjo? Neprašau, kad glostytumėt ir mylėtumėt beglobį gyvūnėlį, – bent neskriauskite, leiskite gyventi jiems skirtą gyvenimą. Užrakinkite pyktį gyvūnams po keliais užraktais, o tuos raktus sudeginkite“, – viešai į kaimynus kreipėsi moteris.

Myli savus, nekenčia svetimų

Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius įsitikinęs, kad dabartinės šėryklos, skundžiantis gyventojams, pažeidžia viešąjį interesą ir būtina jas iškeldinti. „Mes tik pasiūlėme aikštelę, kur vedžiojami šunys. Tačiau tai nėra galutinis sprendimas, – jeigu šėryklai įrengti vieta netinkama, bendru sutarimu reikia ieškoti tinkamos“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė seniūnas.

Už gyvūnų teises uostamiestyje kovojanti visuomenininkė gyvūnų globėja Laima Laurinavičienė taip pat mano, kad atokiai iškeldinti šėryklą nėra tikslinga: „Katės – labai prieraišūs gyvūnai, iškeldintos į naują vietą jos neprigis“.

L. Laurinavičienė sakė, jog Klaipėdoje, skirtingai nuo Kauno, Vilniaus, Utenos miestų, gyvūnų šėrykloms įrengti bei benamių kačių sterilizacijai taip pat neskiriama dėmesio, dėl to ji rengianti piketus bei akcijas. „Kauno miesto savivaldybė vien kačių sterilizacijai skyrė 40 tūkst. eurų, o Vilniaus miesto savivaldybėje specialiai įkurtas Gyvūnų gerovės skyrius, – tvirtino ji ir pajuokavo. – O Utenos miesto meras itin myli gyvūnus, galbūt todėl, kad jo paties pavardė yra Katinas“.

Pašnekovė mano, kad lietuvių mentalitetas – mylėti tik savą gyvūną, o į beglobį projektuoti susikaupusį pyktį. „Austrijoje nepamatysi valkataujančių gyvūnų, nes jau 60 metų valstybė rūpinasi jų sterilizacija. Rygoje net po daugiabučių balkonais įrengtos oficialios šėryklos. O Lietuvoje išpūstiems paukščių, kiaulių marams įveikti skiriami milijonai, tam tikri asmenys pelnosi iš vakcinų, o greta savęs esančių beglobių gyvūnų nemato, ir dar trukdo geriems žmonėms jais pasirūpinti“, – įsitikinusi kovotoja už gyvūnų gerovę.

---

Gyvūnų laikymo Kretingos rajone taisyklėse (2013. 09.06, 80 punktas) teigiama, kad „kačių šėrimo vieta turi būti žmonių nelankoma ar mažai lankoma, kiek galima atokesnė, atokiau nuo gydymo, švietimo įstaigų, visuomeninių pastatų, gyvenamųjų namų. Draudžiama parinkti kačių šėrimo vietą ant šaligatvių, pėsčiųjų ar dviračių takų, vaikų žaidimo aikštelėse, automobilių stovėjimo aikštelėse, skveruose ir kitose žmonių susibūrimo vietose. (...) Benamės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu. Draudžiama šerti benames kates, jei tai nesusiję su jų populiacijos mažinimu“.

• Rašyti komentarą (31)