|
|
|
Sterilizacija: pagalba ar ėjimas prieš instinktus
Pavasarį nubunda ne tik augalai: kačių ir šunų šeimininkams prasideda kovos su savo augintinių instinktais, o vėliau – ir rūpestis dėl neplanuotų vadų. Nors viena operacija galėtų iš principo pakeisti situaciją, naminių gyvūnų sterilizacijos ir kastracijos procedūras tebegaubia mitai. Apie tai, ar šios operacijos išties skausmingos, sudėtingos ir atimančios iš gyvūnų gyvenimo džiaugsmą, kalbėjomės su veterinarijos gydytoja Greta Baltuše.
„Kastracija – procedūra, atliekama patinams, kai prapjaunamas kapšelis ir pašalinamos sėklidės. Sterilizacija – patelės kiaušidžių ir gimdos pašalinimo operacija – kiek sudėtingesnis veiksmas, mat jos metu būtina atverti pilvo ertmę, – kalbėjo veterinarė. – Abi šios operacijos atliekamos tik su bendra narkoze, todėl gyvūnams skausmo nesukelia.“ Anot G. Baltušės, žmonės linkę savo augintinius sužmoginti, todėl dažnas klaidingai įtiki, jog poruodamiesi gyvūnai patiria malonumą, o sterilizavimas arba kastravimas atims iš jų galimybę visavertiškai džiaugtis savo egzistencija. „Gyvūnai sueities metu malonumo nejaučia, todėl juos sterilizuodami tarsi tik išjungiame dauginimosi mechanizmą, gaminantį tam tikrus hormonus. Nebelieka noro – nebelieka ir problemos“, – kalbėjo veterinarė, pridėdama, kad sterilizacijos skeptikai dažnai nė nesusimąsto, kaip gyvūnas kankinasi, jausdamas instinktą ir negalėdamas jo patenkinti. Charakterio nepakeis Sterilizacijos nauda, anot G. Baltušės, akivaizdi – gyvūno šeimininkui nebereikia kaskart išėjus pasivaikščioti tramdyti dėl hormonų audrų išsibalansavusio patino ar saugoti kalės, kad ši nesusibėgtų su kaimynų šunimi, o tai ypač aktualu pavasarį, kai prasideda rujos metas. Būtent šiuo metu kalių ir kačių sterilizuoti negalima – tai gerokai apsunkintų operaciją, todėl derėtų pralaukti, kol ruja pasibaigs, arba hormoniniais vaistais ją nutraukti. „Su patinais viskas paprasčiau – tiek šunų, tiek katinų kastracijai tinka bet koks laikas, o ir pati operacija, ypač katinų ir mažesnių šunų, užtrunka vos keliolika minučių“, – sakė G. Baltušė, primindama, kad dėl šiuolaikinės medicinos gyvūnas po narkozės atsigauna per trumpesnį laiką ir jau tą pačią dieną savo augintinį galima vežtis namo. Būtent gyvūno elgesys ir būsena po operacijos dažnam šeimininkui sukelia abejonių – gyvūnas atrodo liūdnas, lyg ne savas, tačiau, veterinarės teigimu, tai tėra normali reakcija į operaciją. „Po operacijos ir narkozės šuniui ar katinui prireikia laiko atsigauti ir sugrįžti į savo normalią būseną, tačiau tai nereiškia, kad operacija pakeitė gyvūno charakterį, ar tai, kad šuo supranta, jog prarado galimybę daugintis“, – kalbėjo G. Baltušė. Pataria sulaukti lytinės brandos Dar vienas mitas, kurį dažnai tenka paneigti veterinarams, – esą kalė turėtų susilaukti pirmos vados ir tik tuomet ją galima sterilizuoti. Gydytoja jokios logikos tame neįžvelgia. „Remiantis moksliniais tyrimais, geriausias sterilizacijos ar kastracijos laikas yra tuomet, kai gyvūnas sulaukia lytinės brandos – 6–7 gyvenimo mėnesį, – sakė veterinarė. – Būdamas jauno amžiaus gyvūnas lengviau pakelia operaciją, iš kitos pusės – jis nespėja susidurti su tuo, kas yra dauginimasis, ir dėl to jau nebesuka sau galvos, visą savo laiką skirdamas smagiam buvimui su šeima, kurioje gyvena.“ G. Baltušės teigimu, Amerikoje toleruojamas kastravimas bei sterilizavimas ir sulaukus vos keturių mėnesių, tačiau pasigirsta ir tokį požiūrį kritikuojančių specialistų, teigiančių, kad šis laikas – per ankstyvas, o kai kurie tyrimai kalba apie tai, kad taip anksti kastruoti gyvūnai užauga labai nežymiai mažesne galva. Sustiprėja kitas instinktas Pavojingiau, anot veterinarės, šunis ar kates sterilizuoti, kai gyvūnai jau sulaukę vyresnio mažiaus ir skaičiuoja 13–14 gyvenimo metus. „Patinų kastracija – lengvesnė operacija, todėl ją galima taikyti ir vyresniam gyvūnui. Žinoma, išlieka rizika jau vien dėl galimo neigiamo narkozės poveikio: jeigu gyvūno širdis šlubuoja, operacijos metu rizikuojama prarasti gyvūną“, – kalbėjo G. Baltušė. Gydytojos nuomone, jeigu šeimininkai tiek metų augino gyvūną, susigyveno su jo rujomis, senatvėje jo guldyti ant operacinės stalo nebereikėtų. Svarstant, ar ryžtis sterilizacijai, gydytoja siūlė prisiminti, kad kastruoti ir sterilizuoti gyvūnai mažiau serga užkrečiamosiomis ligomis, šios procedūros taip pat apsaugo nuo pieno liaukų, gimdos, kiaušidžių, prostatos bei sėklidžių uždegimų bei auglių. Bene vienintelė kastracijos ar sterilizacijos negerovė – išnykus instinktui daugintis, dažniausiai sustiprėja kitas svarbus instinktas – maitintis. „Todėl sterilizuoti gyvūnai labiau linkę tukti. Jie nebejaučia saiko. Tačiau tai galima kontroliuoti, ribojant maistą, teisingai jį parenkant, taip pat suteikiant augintiniui galimybę pakankamai judėti“, – teigė veterinarė.
|
|
