|
|
|
Parama šviečiasi trims seniūnijoms
Vietoj mažiau palankių vietovių sąrašo baigiamas ruošti naujas. Į remtinų vietovių, turinčių gamtinių bei kitų specifinių kliūčių, žemėlapį patenka tik trys Kretingos rajono seniūnijos: Darbėnų, Kūlupėnų ir Žalgirio Atsakymai užstrigo Ne vienerius metus trukę kretingiškių žemdirbių žygiai ir ginčai dėl beveik viso rajono įtraukimo į nenašių žemių žemėlapį vaisiaus nedavė – prie tokių rajonas nebuvo priskirtas, papildomos paramos už hektarą ūkininkai negauna. Pagal 2003 metų metodiką Kretingos rajonas visiškai nepateko į tą sąrašą. Vėliau, besibaigiant 2007–2013 metų Kaimo plėtros programos laikotarpiui, buvo pradėtas teritorijų perskirstymas pagal naująją metodiką. Įvertinus teritoriją, beveik visas Kretingos rajonas, išskyrus Žalgirio seniūniją, buvo patekęs tarp mažiau palankių ūkininkauti vietovių. Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininko Antano Stonkaus, Žemės ūkio ministerija ir Kaimo plėtros departamentas ieškojo bet kokios dingsties, kad tik šį reikalą užvilkintų, sprendimų lig šiol nepriėmė. „Lietuva už hektarą ir taip gauna mažiausias išmokas Europos Sąjungoje, o dar nepridedama nė tų eurų už nepalankias ūkininkavimo sąlygas. Žemės ūkio ministerijos pozicija – juokinga: ir dabar dar temps iki 2018-ųjų, o po dvejų metų jau baigsis ir 2014–2020 m. finansinis laikotarpis, po kurio išvis nežinia, kas bus“, – sakė A. Stonkus. Jam pritarė meras Juozas Mažeika, užpraėjusiais metais dėl Kretingos rajono patekimo į mažiau palankių vietovių žemėlapį su ūkininkais takus ne kartą mynęs nuo ministerijos iki Seimo Kaimo reikalų komiteto ir atgal. „Iš nebylaus pokalbio su ministre jau tada supratom, kad aiškaus atsakymo nebus, jo neturim ir šiandien“, – apgailestavo jis. Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Motiejaitė paaiškino, kad dabar jau laikas tęsiasi dėl pasikeitusios metodikos ir Europos Sąjungos pareikalautų naujų tyrimų. Anot jos, fiziškai visko nebuvo įmanoma greičiau padaryti. Keitėsi metodika Kai 2004 m. buvo priimtas strateginis sprendimas dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių rėmimo, tos vietovės buvo identifikuotos pagal atrankos kriterijus, nusistatytus kiekvienos šalies atskirai, atsižvelgus į jų vidaus specifiką. Lietuvoje buvo taikomi 5 kriterijai, tarp kurių – mažą žemės našumo balą turinčios ir retai apgyvendintos vietovės. Vidutinis gyventojų tankumas turėjo būti ne didesnis, kaip 15,4 gyventojo kvadratiniame kilometre. Kretinga šio rodiklio neatitiko, nes vienam kv. km teko per 23 žmonės. Pagal ankstesnį modelį didelio ir mažo nepalankumo vietovės buvo išskirtos savivaldybių lygmeniu. Tada atrankos kriterijų neatitikusios savivaldybės buvo peržiūrimos dar ir pagal atskiras seniūnijas. Taigi nuo 2004 m. prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių buvo priskirtos teritorijos ir savivaldybių, ir seniūnijų lygmenimis. Apie 2008-uosius Europos Sąjunga, sudarant remtinų vietovių sąrašus, nusprendė visoms 28 Europos šalims kriterijus suvienodinti. Vadovaujantis naująja metodika, vietovės turi būti atrinktos iš naujo ir vien tik seniūnijų lygmeniu. Jungtinių tyrimų centras nustatė 8 biofizikinius kriterijus, iš kurių 5 aktualūs Lietuvai. Tai: klimatas (žema temperatūra); dirvožemio tekstūra; drenažas; rūgštingumas ir šlaito nuolydis. Tačiau ir šie kriterijai – dar ne pakankama sąlyga patekti į gamtinių kliūčių turinčių vietovių sąrašą. Antrojo etapo metu atsižvelgiama ir į ekonominius rodiklius – gyvulių skaičių, vidutinį derlingumą, vyraujančias kultūras, žemės našumo balą bei standartinę produkciją. Seniūnijoje gamtinė kiūtis yra, jei bent vieną biofizikinį kriterijų atitinka ne mažiau kaip 60 proc. dirbamos žemės. Prie gamtinių kliūčių prisitaikiusioms vietovėms parama nebus skiriama. Reikės palaukti eilėje Kiekviena šalis narė turi pagrįsti, kokiomis duomenų bazėmis naudojosi, Jungtinių tyrimų centrui pateikdamos ekonominio vertinimo ir kitus rodiklius. „Kas užsakė tuos tyrimus ir kas pas mus juos atliko? Gyvenime nemačiau, kad nuo tarybinių laikų kas nors ką mūsų rajone tikrintų, neveikia nė viena meteorologijos stotis. Žemės našumo balo vidurkis tėra 32 balai, dėl žemos temperatūros beveik visų ūkininkų žiemkenčiai kasmet iššąla“, – sakė Rūdaičių kaimo ūkininkas Stasys Sandaras. Anot ministerijos atstovų, Lietuvoje buvo atsižvelgiama į per 42 metus (reikalavimas buvo ne mažiau kaip per 30 m.) šalyje esančių meteorologijos stočių sukauptus temperatūrų duomenis. Bet objektyviausias rodiklis yra žemės našumo balas. Jį agrocheminių tyrimų laboratorija nustato pagal dirvožemio turtingumą: kiek jame yra kalio, fosforo, koks rūgštingumas, akmenuotumas ir reljefas. Deja, Europos Sąjungoje tokio rodiklio, kaip našumo balas, iš viso nėra. Viceministras Albinas Ežerskis ūkininkams patarė savo sklypų įvertinimo rodiklius pasitikslinti internete. Naujojo žemėlapio sukūrimo terminas nustatytas vėliausiai iki 2018 m. sausio, mat Jungtinių tyrimų centras pagal sudarytą tvarkaraštį visų Europos Sąjungos šalių duomenis pirmiau turės atidžiai peržiūrėti ir aprobuoti. Tai užims laiko, Lietuva dar nežino, kada tiksliai ateis jos eilė. „Ne ta tvarka dirbama. Šie klausimai Lietuvoje dar pakankamai neišdiskutuoti, nepatenkintų žemdirbių yra labai daug. Laikas eina, jau buvo galima ir paramos pinigus gauti, o dabar dar tik rašomės į eilę“, – savo nuomonę atvirai pareiškė buvęs žemės ūkio ministras Seimo narys Kazys Starkevičius. Naujuoju finansiniu laikotarpiu bus taikomas pakoreguotas senasis, t. y. 2007–2013 m. laikotarpio, mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapis. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą visam programiniam laikotarpiui vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, remti skirta 287,36 mln. Eur, tai sudaro 83 proc. lėšų, skirtų 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu. Lėšų mažiau palankių ūkininkauti vietovių rėmimui yra mažiau, todėl ir išmokos mažės.
|
|
