|
|
|
Lietuvoje taikys austrišką patirtį
Šie mokslo metai vienai Vydmantų gimnazijos mokinių – Gintei Šopagaitei – tapo ypatingi: pagal jaunimo mainų programą „Rotary“ mergina išvyko mokytis į Austriją, Vieną. Apie tai, kokius išgyvenimus ir įspūdžius patiria svečioje šalyje, šešiolikmetė gimnazistė sutiko papasakoti „Kuprinės“ skaitytojams.
– Kaip kilo idėja iškeliauti į svečią šalį? Ar tai buvo pažįstamų žmonių patarimas? – Visada mėgau atrasti naujas vietas, domino nauji dalykai, kurių nebuvau išbandžiusi. Taigi idėja išvykti pagal mainų programą buvo mano pačios sumanymas. – Kodėl pasirinkai būtent Austriją? – Austriją pasirinkau todėl, kad niekada anksčiau neteko būti šioje šalyje. Traukė noras sužinoti apie austrišką kultūrą, tradicijas, maistą ir žmones. – Ar ilgai ir kaip ruošeisi išvykimui pagal mainų programą? – Pasiruošimas ilgai netruko. Pasiruošti mėginau skaitydama buvusių mainų moksleivių patirtis, be to, labai daug padėjo šeima bei draugai. Taip pat dar teko parašyti keletą mane pristatančių tekstų. – Ar sklandžiai vyko kelionė į būsimus mainų namus? Kas joje sukėlė didžiausią įspūdį? – Nors viskas vyko ganėtinai sklandžiai, visą kelionę lydėjo nerimstantis jaudulys ir nekantravimas. Kalbant apie įspūdžius, tikriausiai visą gyvenimą prisiminsiu pirmas akimirkas Vienos oro uoste, kai tik nusileidus lėktuvui pradėjo stipriai lyti ir ausis pasiekė pirmieji vokiečių kalbos garsai. – Papasakok apie tave priėmusią šeimą. – Mano šeima Austrijoje – mažytė, gyvename tik aš, mama ir jos dukra, neįskaitant dar dviejų šunų. Bendraujame labai šiltai, dažnai juokaujame, daug kalbamės. Savaitgaliais ar laisvu laiku lankomės muziejuose, įvairiuose renginiuose, meno galerijose. Kadangi dabar Austrijoje – jau tikras pavasaris, labai daug laiko leidžiame vaikštinėdamos mieste ar parkuose. Darbo dienomis visos būname užsiėmusios, bet po vakarienės susitinkame „arbatos valandėlei”, kai tiesiog aptariame savo dienos įspūdžius. Savo šeima esu patenkinta ir labai džiaugiuosi gyvendama būtent tokioje šeimoje. – Apibūdink mokyklą, kurią lankai. Kokios vyksta pamokos, kokie reikalavimai, kurie dalykai tau įdomiausi? – Mokykla, kurioje mokausi, yra labai didelė. Joje – apie 2,3 tūkst. mokinių. Mokomės matematikos, fizikos, biologijos, chemijos, vokiečių, anglų, ispanų (prancūzų/italų), lotynų kalbos, istorijos, geografijos, religijos, etikos, muzikos, dailės, KTO (pamoka, kurioje mokomės, kaip kurti prezentacijas ir ruoštis egzaminams). Po pamokų yra privaloma pasirinkti vieną iš šių dalykų: verslas ir ekonomika, psichologija ir filosofija, sveiko gyvenimo pamokos, informacinės technologijos ar muzikos užsiėmimai. Kai kurias pamokas galima rinktis anglų kalba. Be to, kiekvienais metais vyksta „Anglų kalbos savaitė”. Per tą savaitę visos pamokos vyksta anglų kalba ir mokiniai mokosi su specialiai iš Amerikos, Jungtinės Karalystės ar Australijos atvykusiais mokytojais bei studentais. Austrijoje mokyklos reikalavimai labai griežti. Jei nerodai motyvacijos mokytis – keliauk iš mokyklos. Nepriimtini mokinių pasisakymai, kad nenoriu ar negaliu. Nėra ir tokio dalyko, kaip pamokų rinkimasis. Man labiausiai patinka dailės, anglų, ispanų kalbų pamokos. Geografija bei verslas ir ekonomika yra taip pat vieni iš mėgstamiausių dalykų, nes šie užsiėmimai visada vyksta tik angliškai. – Ar daug naujų draugų susiradai? Kaip jie tave priėmė? – Didžiausią dalį mano draugų sudaro kiti mainų moksleiviai. Su jais bendraujame labai laisvai, nes visi patiriame tas pačias nuotaikas ar susiduriame su tomis pačiomis problemomis. Su draugais iš mokyklos – kitokia situacija. Su jais bendrauti pradžioje – gana sunku, nes austrai – labai uždari žmonės. Tačiau jie mus priėmė nesunkiai ir nuoširdžiai. Kai tau reikia pagalbos – jų visada gali paprašyti ir paklausti, jie visada padės.
– Kokios šventės, atostogos būna Austrijos mokyklose bei visuomenėje, kaip jos švenčiamos, ar jos labai skiriasi nuo lietuviškų? – Austriškose mokyklose vyksta daug vakarėlių mokiniams, daugiausia – pokylių tipo, todėl į juos įprasta ateiti su pora. Visuomeninės ar tradicinės šventės labai linksmos, sutraukiančios mases žmonių ir skambančios tradicine austriška muzika. Didžiausias skirtumas nuo lietuviškų švenčių turbūt yra tai, kad ne vien tik šventės dalyviai vilki tautinius rūbus, bet ir visi kiti žmonės. – Kokias vietas jau esi aplankiusi svečioje šalyje? – Daugiausia išmaišiau Vieną, nes tai miestas, kuriame gyvenu. Žinoma, aplankiau ir kitus didžiuosius Austrijos miestus, kalnus, slidinėjimo kurortus, šimtus muziejų, meno galerijų, teatrų, restoranų, koncertų, pilių. Man labiausiai patinka meno galerijos, ekspedicijos po kalnus ir pilis, bei tradicinės muzikos koncertai. Šiose vietose geriausiai atsiskleidžia austriška kultūra. – Ar pasiilgsti namų, šeimos, draugų? – Taip, labai pasiilgstu. Kalbėdamasi su tėvais, dažnai prašau parodyti namus, mano kambarį ir augintinį. Bendraudama su draugais, dažniausiai klausinėju apie naujienas mokykloje. Namų, šeimos ir draugų ilgesys tikriausiai yra blogiausias dalykas mainuose. – Kokios patirties įgijai per šiuos mainų metus? Kaip manai, kokios įtakos ji turės tavo ateičiai? – Mainuose prasiplečia tavo požiūris į pasaulį. Matai viską ne tik „lietuviškai“, bet taikai ir kitų pažintų kultūrų požiūrius ir tiesas. Be to, įgyji labai daug pasitikėjimo savimi bei savarankiškumo, išmoksti daug dalykų apie save. Patobulėji daugybėje sričių, kurių tikrai prireiks gyvenime. Manau, kad tai tikrai labai naudingi potyriai, kuriuos panaudosiu gyvenime. – Pasvarstyk, ar sunku bus grįžti atgal į Lietuvą, iš vienos švietimo sistemos į kitą? Pirmomis savaitėmis grįžus namo ir į mokyklą tikrai bus sunku, nes reikės vėl iš naujo pakeisti rutiną ir įpročius, kuriais vadovavausi svečioje šalyje. Tačiau grįžusi ir Lietuvoje taikysiu dalykus, išmoktus Austrijoje. Pirmomis dienomis, manau, bus nejauku, nes grįšiu su didele patirtimi, kuri mane pavertė kitokia, o tai bus neįprasta mano šeimos nariams bei klasės draugams. --- Rotary“ – tai kultūrinė vienerių mokslo metų trukmės dvipusių mainų programa 15–19 metų moksleiviams. Programos dalyviai moksleiviai gyvena šeimose, mokosi priimančios šalies bendrojo lavinimo mokyklose vietos kalba – tiek išvykusiais Lietuvos moksleiviais, tiek užsieniečiais, atvykusiais į Lietuvą, rūpinasi priimančios šeimos ir priimantis „Rotary“ klubas, kuris taip pat moka ir kasmėnesinę stipendiją. Išvykstant nebūtina mokėti priimančios šalies kalbą – jos išmokstama programos metu.
Lukas LIGNUGARIS
„P. n.“ akademijos narys
|
|
