Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar pritariate, kad centrinis Kretingos miesto stadionas būtų pavadintas Šaulių stadionu?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vanduo saugus tada, kai kokybiškas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos
  • 2016-03-25

Su naujuoju Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu Virginijumi Liepiniu bei darbuotojais aptarti jų darbų prioritetus, ypač – šalinant uodo trūklio lervas iš Kretingos miesto geriamojo vandens, buvo atvykęs Premjero patarėjas Antanas Vinkus. Jį lydėjo Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža bei Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.

Neatleis už prastą vandenį

„Nuolat esu informuojamas, kas daroma, kad pagerėtų Kretingos geriamojo vandens kokybė. Tačiau, nežiūrint to, kad darbai vyksta, visuomenė nėra patenkinta ir nusiraminusi, nes vandenyje vis dar aptinkama lervų. Norėtume žinoti, ką esate numatę padaryti, – darbų planas negali gulėti stalčiuje, – apie jį turi žinoti visuomenė. Kada vanduo bus saugus? Žmonės jums neatleis už prastą vandenį“, – A. Vinkaus žodis buvo tiesus ir dalykiškas.

J. Mažeika pastebėjo, jog Kretingos miestui tiekiamas vanduo, nepaisant lervų, esąs saugus. Tačiau A. Vinkus patikslino, jog vanduo saugus bus tada, kai bus kokybiškas.

Vos tris savaites naujajame tarnybos poste esantis V. Liepinis sakė, jog jam, aptariant priemones dėl vandens kokybės gerinimo, tekę dalyvauti dviejuose posėdžiuose: „Supratau, kad bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas Gediminas Valinevičius trypčioja vietoje, – jam buvo padaryta pastabų. Dėl vandens kokybės gerinimo esame numatę papildomų priemonių“.

Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Regina Slušnienė neslėpė, jog per paskutinį patikrinimą dar 4 miesto taškuose buvo aptikta po 1–3 uodo trūklio lervas.

Dar viena smūginė dezinfekcija

„Iš pradžių buvo numatyta specialiais šepečiais valyti vamzdžius, tačiau dėl būsimų didelių investicijų šio būdo buvo atsisakyta. Tuomet prieita nuomonės, kad vandentiekio tinkluose ir vėl teks atlikti – jau trečią – smūginę dezinfekciją – naktimis padidintu chloro kiekiu praplauti vis kitas vamzdynų trasas. Tačiau to daryti dar neleidžia oro sąlygos, – naktimis vis pašąla. Baugu, kad pernakt miestas netaptų didele čiuožykla, nes į gatves būtų išleidžiama po 500 kub. m vandens“, – būsimus darbus vandens ūkyje apibūdino R. Slušnienė.

Ji priminė, kad nuolatinė Kretingos miesto vamzdynų dezinfekcija buvo pradėta liepos 27-ąją, o užbaigta lapkričio 14-ąją. Smūginė dezinfekcija, arba dezinfekcija padidintomis natrio chlorido dozėmis, atskirose atkarpose buvo vykdyta dukart nuo spalio vidurio. Tačiau chloro kvapas ir skonis vandenyje buvo juntamas ir todėl, kad vieną sausio savaitgalį tinkluose buvo įvykusi avarija – nutekėjo per didelis chloro kiekis.

„Dabar reikalaujama, kad bendrovėje „Kretingos vandenys“ būtų numatytos priemonės, kaip saugoti trasas laisvadieniais ar po darbo valandų“, – „Pajūrio naujienoms“ tvirtino R. Slušnienė.

Ją papildė J. Mažeika, patikindamas, jog numatyta atlikti dar vieną didelį darbą, atnaujinant miesto vandens ūkį: dviem kryptimis – nuo vandenvietės iki Melioratorių gatvės ir Savanorių gatvėje – bus atnaujinta 700 m ilgio vamzdynų trasa. Į senuosius 400 mm diametro vamzdžius bus įleidžiami nauji 300 mm diametro vamzdžiai, bus keičiamos sklendės.

Įvežtą mėsą perperka

A. Vinkų taip pat domino, kaip tarnyba tikrina mėsos kokybę, ypač – į turgų atkeliaujančią lenkišką mėsą.

V. Liepinis paaiškino, kad Kretingos rajone įvežėjų nėra, mėsą prekybininkai iš jų tik perperka.

„Pagal Lietuvoje galiojančią laisvos prekybos tvarką, – jį papildė A. Bauža, – įvežėjai privalo būti registruoti mūsų tarnyboje. Įvežę į Lietuvą mėsą, jie privalo per 24 val. informuoti mūsų tarnybą, mėsa patikrinama ir ją galima realizuoti. Lenkiška mėsa nėra prasta, tik tarp žmonių įsigalėję mitai. Tačiau ji turi būti paženklinta, kad įvežta iš Lenkijos, tačiau dėl kažkokių priežasčių to vengiama“.

Kretingos rajone skerdyklų nėra, kiaulių maro atvejų taip pat nebuvo registruota. Sykį per ketvirtį, pasak A. Baužos, kiaulių augintojai privalo būti registruojami. „Vienos–dviejų kiaulių turėtojus raginame taip pat registruotis, tikriname juos, o nepaklususius baudžiame. Stambių kiaulių ūkių Kretingos rajone nėra, o ir visame Klaipėdos regione per 3 tūkst. kiaulių teauginama tik 2 ūkiuose“, – tvirtino A. Bauža.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas