|
|
|
Antradienis. Juodoji Belgijos diena
Nepripažįstantys Vakarų gyvenimo būdo ir netoleruodami kitų religijų islamo fanatikai, galima sakyti, Velykų išvakarėse, kovo 22-ąją, antradienį, teroro atakomis pervėrė Europos širdį – Belgijos sostinę Briuselį, kuriame įsikūrusi aukščiausia ES institucija – Europos Parlamentas (EP). „Tai – pati juodžiausia Belgijos gyvenimo diena“, – jau skaičiuojant teroro išpuolių aukas bus garsiai išsakyta mintis, kurią „Pajūrio naujienoms“ telefonu perdavė mūsų kraštietė EP Liberalų-demokratų aljanso politinė patarėja Justina Vitkauskaitė-Bernard. – Kaip ir kada Jūs pati asmeniškai sužinojote, jog įvyko teroro aktas Belgijos Zaventeno, tai yra nacionaliniame ir stambiausiame šios šalies aerouoste? Nuo ko pradėjote antradienio rytą, kuris, pasirodo, trenkė baisia žinia... – Belgija gyveno įprastą gyvenimą. Tačiau nė pati nežinau, kodėl tądien atsikėliau gerokai anksčiau, visa valanda anksčiau atvykau į darbą. Taigi Europos Parlamente buvau jau prieš 8 val. Duktė – mokykloje, vyras – komandiruotėje Antverpene. Kolega pasilabinęs paklausė, ar aš mačiau naujienas ir, žinoma, papasakojo, kas įvyko. Iš tiesų, pirmosios žinios iš įvykio vietos buvo labiau kaip gandas, pasklidęs per socialinius tinklus. Žmonės, kurie buvo pasirengę skrydžiams ir tapo įvykio liudininkais, suskubo mobiliaisiais ar kitomis priemonėmis pranešti apie įvykį, darbo ėmėsi ir žurnalistai, kurie galbūt tądien turėjo visai kitokią darbinę misiją. – Kokiu atstumu nuo Zaventeno dirba Europos Parlamentas? –Tiksliai nepasakysiu, bet, manau, bus kokie 7 km. Taigi niekas nieko negirdėjo ir negalėjo girdėti. Tačiau metro, kuriame sprogimas įvyko po to, kai visas šurmulys buvo sutelktas į oro uostą, – maždaug 300–400 m nuo Europos Parlamento. Buvo nejauku žinoti, jog teroro aktas įvyko visai šalia mūsų. –Kokia buvo Europos Parlamento vadovybės, apsaugos tarnybos reakcija į įvykius, kaip buvo rekomenduota elgtis EP darbuotojams ir gyventojams? – Tiems, kurie dar buvo neatvykę į darbą, buvo leista likti namuose, tiems, kurie buvome darbe – likti savo darbo vietose. Buvo teigiama, kad saugiausia – likti pastatuose, ten, kur ir esame. EP pirmininkas prašė laikytis rimties, nepanikuoti. – Patyrėte stresą? Dėl namų, šeimos... – Stresą patyrė daug kas. Šiek tiek ramino tai, kad iš mokyklos vadovų gavau žinutę, jog vaikas saugus, grupės nevedamos į lauką, mokyklos ritmu vaikai gyvena savo gyvenimą. Gavome pranešimus, jog atšaukti ne tik antradienio, bet ir trečiadienio posėdžiai. Mums buvo pasakyta laukti žinių, bet išeiti iš darbo nebuvo uždrausta – tiesiog paprašyta neskubėti, kad netrukdytume eismui ir panašiai. Jau vėliau, kai paskambinau į dukters mokyklą, girdėjau šurmulį – supratau, kad tėvai masiškai atsiima vaikus iš mokyklos. Nusprendžiau, kad ir man reikia išeiti iš EP ir atsiimti dukterį iš mokyklos.
– Ar nuo pat pirmųjų minučių, kai išgirdote žinią apie teroro išpuolius, jautėsi panika? – Nepasakyčiau, kad su kolegomis būtume supanikavę – ne, tikrai ne. Tačiau įtampa – didžiulė, ją paprasčiausiai kėlė rūpestis dėl draugų, šeimos narių, artimųjų, namų. Po sprogdinimų žmonės, kurie buvo arti įvykių vietos, susitelkė – puolė pagelbėti sužeistiesiems, iš šalia esančio viešbučio buvo nešami rankšluosčiai, kiti rūpinosi paskleisti žinią per socialinius tinklus, į kokias ligonines galima gabenti sužeistuosius. Facebook tinkle apie pietus pradėjo veikti aktyvi sistema, leidžianti vienu spragtelėjimu nurodyti, jog tam tikroje vietoje ar institucijoje Briuselyje esi saugus – tūkstančiai dirbančių ir gyvenančių Briuselyje prisijungė prie šio informacinio tinklo, nurodydami, jog yra saugus „I am safe“ (Aš esu saugus), leidžiančio neapkraunant teleryšio greitai matyti, ar tavo pažįstami, draugai, šeimos nariai, kolegos yra saugūs. Tai suteikė didelį psichologinio saugumo ir vienybės jausmą. – Belgija dažnai įvardijama kaip ramybės oazė Europoje, kaip saugiausia vieta. Kokias sistemos bėdas atskleidė teroro išpuoliai? – Belgijoje po Paryžiaus įvykių visi labiausiai bijojo aklų atakų, ir ta baimė pasitvirtino. Belgijos bėda – per didelis susiskirstymas žemėmis ir per menka veiksmų koordinacija tarp jų. Europa paskelbė karą islamistams, jie paskelbė Europai karą iš vidaus. O tokio karo Europa kariauti nemoka. Ir apskritai, šie išpuoliai vertinamai kaip kerštas už pastarosiomis dienomis sulaikytą Paryžiaus įvykių dalyvį Salahą Abdeslamą, kuris buvo sučiuptas Belgijoje, Molenbeko rajone. Teroro aktai Briuselio oro uoste ir metro – tai tiesioginė reakcija į spėjamo teroristo sulaikymą. Niekas Briuselyje tuo neabejoja. – Kokių pasekmių Briuseliui, Belgijai gali turėti Islamo valstybės, kuri jau prisiėmė atsakomybę už išpuolius Briuselyje, suorganizuoti teroro aktai? – Tai, kad sprogimai įvyko svarbiausiame nacionaliniame oro uoste, visų pirma pakenks normaliam strateginio objekto darbui, kirs ekonomikai. Pirminėmis žiniomis, Nacionalinis oro uostas bus uždarytas bent jau iki kovo 29-osios, tad žmonės bando išskristi iš aplinkinių oro uostų Belgijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje. Zaventemo oro uostas vien per 2015 m. aptarnavo 23,5 mln. keleivių, pervežta 489 tūkst. tonų krovinių, iš jo skrendama 77 oro linijomis, jame sukurta 60 tūkst. tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Manau, šie skaičiai daug pasako. – Kokį nupieštumėte teroristų paveikslą? Kas jie? – Jie – Belgijos vaikai, suradę ryšį su savo tėvų žeme ir persisėmę fanatizmo. Teroristų amžius – 20–30 metų. Ar begali būti baisesnis užtaisas, kai protestas susumuojamas su religiniu fanatizmu? --- Pirminiais duomenimis, Malbeko metro sprogimo metu žuvo 15 žmonių, 55 sužeisti. Oro uoste – mažiausiai 11 žuvusių, daug sužeistų, tarp jų – nemažai sunkios būklės. Belgijos nacionalinės komunikacijos priemonės skelbia kvietimus tapti kraujo donorais, ypac trūksta retųjų rezus minus grupių kraujo. Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos pirmininko Guy Verhofstadt komentaras dėl teroristų atakų Briuselyje ir europinio lygmens atsako būtinybės: – Aš pasibaisėjęs šiais bailių sprogdinimais Briuselyje. Mano mintys – su aukomis ir jų artimaisiais. Terorizmas niekada negali laimėti. Po Madrido, Londono, Paryžiaus ir dabar Briuselio – laikas Europai susivienyti. Mes neturėtume gyventi baimėje – mes galime dirbti kartu ir būti vieningi, jei norime nugalėti šį terorą.
|
|
