|
|
|
Kooperacija: rogėmis per smėlį
Susitikimo su Kretingos rajono žemdirbiais metu Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas pareiškė, jog Lietuvoje kooperacijos įstatymas neveikia.
Konkurencija nėra sąžininga Nors tai aktualu visiems, svečias daugiau kalbėjo apie pieno kooperatyvus, mat pats turi tokios patirties. „Laikau karvių ir galvijų bandas, ūkininkauju mišriame savo ūkyje ir esu Plungės rajone įsteigto kooperatyvo „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas“, – taip jis prisistatė kretingiškiams. A. Stančikas prisiminė 2001 metus, kada apie 20 smulkiųjų žemdirbių, matydami, jog stambieji ūkininkai už parduotą pieną gauna didesnę kainą negu jie, susibūrė draugėn ir iš savo lėšų įsteigė kooperatyvą, tikėdamiesi, jog, sukaupus ir pardavus didesnius pieno kiekius, ir jie galės uždirbti daugiau. Įžvelgdamos konkurentus, pieno supirkimo įmonės į tai bemat reagavo: supirkimo kainas padidino ir pavieniams pieną parduodantiems ūkininkams. Anot A. Stančiko, tuomet buvo gerai, laimėjo visi. Tačiau po metų perdirbėjai ėmė elgtis drastiškai: pavyzdžiui, rinkoje pieno kainoms kritus iki 5–8, o vėliau – ir iki 12 proc., kooperatyvams jas numušė dar daugiau – 25 ar 30 proc. A. Stančiko nuomone, šiandieninė situacija – analogiška. Nors, vadovaujantis sąžiningumo kriterijais, santykiai turi būti derinami tarp pieno perdirbėjų, pardavėjų ir gamintojų, tačiau to nėra, viena grandis – diskriminuojama. „Kooperatyvams, įmonei parduodantiems apie 100 tonų pieno, perdirbėjai šiandien moka mažiau negu ūkininkams, parduodantiems 300 litrų pieno“, – palygino A. Stančikas. Jo nuomone, įsikišti ir sudėlioti santykius tarp grandžių turėtų valstybė. „Su pieno perdirbėjų bei žemės ūkio ministerijos atstovais apie tai diskutavome, tačiau tai tebuvo tik švelnus apsižodžiavimas. Susidarė įspūdis, jog kooperatyvai Lietuvoje nepageidautini“, – apgailestavo A. Stančikas. Lėšų pritraukti negali Mintimis Žemės ūkio rūmų pirmininkas persikėlė į laikus, kai Plungės rajone įsteigti 6 technikos kooperatyvai, pasinaudoję europine parama, įsigijo technikos. Šie kooperatyvai veikia ir dabar. „Pieno gėlė“ tada taip pat dalyvavo programose, taip pat pritraukė Europos Sąjungos lėšų, nusipirko pienovežius logistikai ir tapo mobili. „O kiek lėšų galime pritraukti šiandien?“ – retoriškai klausė A. Stančikas. Anot jo, 2014 –2020 m. laikotarpiu Žemės ūkio ministerijoje sprendžiant šį klausimą, buvo sulaužyta nemažai iečių, bet rezultato – jokio. Kooperatyvas parduoda iš savo narių surinktą pieną. Tačiau pardavimas laikomas ne žemės ūkio veikla, o komercija. Dar „Pieno gėlė“ savo nariams teikia agropaslaugas. Anot A. Stančiko, vieną – dvi karves laikančiam ūkininkui neapsimoka pirkti ruloninius presus, kitą brangią techniką. Pataupęs lėšų, gaunamų už parduotą pieną, likučius, kad padėtų savo nariams, technikos įsigijo pats kooperatyvas. Tačiau šiandien ir agropaslaugos nėra žemės ūkio veikla. O juk į kooperatyvą burdamiesi ūkininkai turėjo tikslą brangiau parduoti pieną ir pigiau pasigaminti pašarų, antraip kam reikėjo ir burtis? Dalyvauti programose ir pritraukti lėšų kooperatyvams įstatymas užkerta kelią. Anot A. Stančiko, Žemės ūkio ministerijoje buvo paaiškinta, kad paramą kooperatyvas gautų, jeigu visi jo nariai į krūvą suvestų turimus gyvulius ir sujungtų savo žemes. Kad šiandien kooperatyvams nelengva, A. Stančiko nuomone, nereiškia, jog tuo keliu nereikia eiti. Europos šalių ūkininkai valdo didžiules perdirbimo įmones, jie irgi susiduria su sunkumais, tačiau tokio staigaus kainų kritimo, kaip Lietuvoje, nepajunta, nes jas pajėgia stabilizuoti patys kooperatyvai. Išeitis – rizikos valdymo fondas A. Stančiko nuomone, Lietuvoje galėtų būti įsteigtas rizikos valdymo fondas. Šiandien bloga pieno gamintojų padėtis, rytoj galbūt tokią pat kritinę situaciją patirs grūdininkai, o poryt – daržovių augintojai. Kriziniais atvejais būtų galima panaudoti šio fondo lėšas, jas sukaupus maisto produktams taikant 5 ar 7 proc. lengvatinį PVM, kaip yra Lenkijoje. Bet šis siūlymas kritikuojamas – esą šalies biudžetas tik praras pinigus, o vartotojui nuo to nebus geriau, nes prekybininkai pasididins antkainius. „Taip neatsitiktų, jeigu antkainiai būtų reguliuojami“, – įsitikinęs A. Stančikas. Jo žodžiais, yra ir dar viena galimybė – pieno gamintojai siūlo, kad į rizikos valdymo fondą dalis lėšų būtų nukreipiama nuo 21 proc. PVM, kurį sumokame už maisto produktus. Bet apie neveikiantį kooperacijos įstatymą, nesąžiningą konkurenciją ir didžiųjų įmonių nesiskaitymą su „mažaisiais“ prabilusiam Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkui A. Stančikui Kretingoje teko ir pačiam patirti kretingiškių kritiką. Kvietė protestuoti Šeimos ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Skiparius, kol susirinkimą vedantis rajono meras Juozas Mažeika jo nenutildė, tol atakavo klausimais, kodėl A. Stančikas 20 metų tylėjo ir nė piršto nepajudino, kad situacija pasikeistų, o 700 narių šiandien turinčią „Pieno gėlę“ pavadino pseudo kooperatyvu arba bobučių turgumi, kuris ne gamina produkciją, o tik surenka ir parduoda pieną. Lietuvos ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus priekaištavo, kad Žemės ūkio rūmai vienija daug smulkių, negausių, o kai kurių ir neveiklių žemdirbių organizacijų ir lig šiol yra išlaikomi iš valstybės biudžeto, o ne iš pačių žemdirbių surinkto nario mokesčio. Tokiu atveju esą Rūmai vykdo valdžios politiką ir tik sudaro iliuziją, kad gina žemdirbių interesus. A. Stančikas gynėsi, jog Žemės ūkio rūmai politikos neformuoja, yra tik įrankis žemdirbių rankose. A. Stonkus taip pat klausė ir Rūmų pirmininko pozicijos, atsiliepiant į Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininko Jono Vilionio kvietimą kovo 30-ąją dalyvauti žemdirbių protesto akcijoje prie Žemės ūkio ministerijos Vilniuje. „Man pačiam ši protesto akcija bus jau 12-oji. Kviečiu visus žemdirbius būti solidarius ir aktyviai dalyvauti“, – taip atsakė A. Stančikas.
|
|
