Pagerbė legendinę vaikų daktarę

Kretingos rajono pediatrų – buvusių ir esamų– bendruomenė pagerbė ilgametę Kretingos ligoninės vaikų ligų gydytoją bei šio skyriaus vadovę ir Kretingos rajono Garbės pilietę Janiną Rapalienę, švenčiančią savo 80-mečio jubiliejų.

ešinėje)Tarp būrio kolegų ir draugų gėlėse paskendusi garsi Kretingos vaikų gydytoja Janina Rapalienė (sėdi dešinėje). Greta jos – šiandien Kretingos ligoninės Vaikų ligų skyriui vadovaujanti Laima Valantiejienė.

Prie didžiulio pačios iškepto „Napoleono“ J. Rapalienė pakvietė koleges pediatres, kurių Kretingos rajone kažkada būta netgi 19: po pertvarkos dauguma jų tapo šeimos gydytojomis, šiandieną Kretingos ligoninėje bedirba tik 4 – Vida Jurgaitienė, Birutė Vičiulienė, Zofija Mikelskienė, Laima Valantiejienė. Visos jos daktarę Janiną vadina savo mokytoja. J. Rapalienė Kretingos ligoninei atidavė daugiau kaip pusšimtį savo gyvenimo metų: tai pirmoji ir vienintelė jos darbovietė po studijų Kauno medicinos universitete, – dirbti į Kretingą ji atvyko 1960-aisiais. Prie jos užaugo net kelios mažųjų kretingiškių kartos. Į užtarnautą poilsį gydytoja J. Rapalienė išėjo tik prieš pusantrų metų.

„Visos esame J. Rapalienės mokinės. Iš pradžių jos dirbo tik dviese su kita garsia Kretingos pediatre Aleksandra Krikščiūniene, – šios dvi daktarės mohikanės buvo pasidalijusios visos Kretingos vaikus“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo Kretingos ligoninės vaikų ligų skyriaus vedėja L. Valantiejienė.

Jų pastangomis Kretingos ligoninėje atsirado Vaikų ligų skyrius, ir J. Rapalienė jam vadovavo kelis dešimtmečius. „Janina mums visuomet buvo žinių lobynas ir šviesulys. Ilgainiui ji įgijo gydytojos kardiologės licenciją, išmoko dirbti echoskopu, kurį padovanojo tėvas Leopoldas Sheifelle, Kretingos vienuolyne atidaręs labdaros vaistinę, kur jam talkino daktarė Janina. Ji buvo vienintelė vaikų kardiologė Kretingoje ir ligi šiol ligoninei jos labai trūksta“, – tvirtino L. Valantiejienė.

L. Valantiejienė prisiminė ir dar vieną svarų J. Rapalienės indėlį, susijusį su pertvarka vaikų ligoninėje: sovietmečiu galiojo tokia tvarka, kad motinų ir vaikų palatos būdavo atskirtos, o ji iškovojo vadinamuosius boksus, kad motinos galėtų pačios nuolat rūpintis savo mažyliais.

J. Rapalienė taip pat talkino tuometinei vaikų darželio „Buratinas“ vadovei Aldonai Stasiulaitienei, įstaigoje įkurdinant neįgalių vaikų dienos centrą.

„Ji mums visuomet buvo pagarbos žmogui, mandagumo ir tolerancijos pavyzdys. Be to, ji – nuostabi šeimininkė, kepanti pyragus. Skyriuje turėjome tradiciją pasveikinti darbuotojas per Jonines, – Janina visuomet atsinešdavo pačios iškeptą tortą, kaskart vis kitokį. O mes jai dovanodavom naujausias kulinarijos knygas, nepasikuklindamos užprašyti naujo kepinio kitai progai, – juokavo L. Valantiejienė. – Ir šįkart „Napoleonas“ buvo iškeptas, kaip pati yra sakiusi, pagal senovinį receptą, jos išmoktą iš daktarės Krikščiūnienės tarnaitės“.

„Vis linkėdavom daktarei anūkų, ir džiaugėmės, kad Dievas mūsų linkėjimus išpildė su kaupu – vienturtei sutuoktinių Janinos bei Felikso Rapalių dukteriai Vilijai davė tris atžalas. Beje, Vilija pasekė motinos pėdomis – ji dirba Santariškių ligoninės vaikų kardiologe“, – šiltų žodžių kolegei ir mokytojai negailėjo L. Valantiejienė.

J. Rapalienė tądien džiaugėsi ne tik kolegių, bet ir pasveikinti ją atėjusių senų bičiulių gydytojų Danutės ir Petro Navasaičių dėmesiu – beje, P. Navasaitis Kretingos ligoninėje dirbo vaikų chirurgu.

• Rašyti komentarą (7)