|
|
|
Pieno kainos kol kas važiuoja žemyn
Kretingos rajono kultūros centre įvyko rajono žemdirbių susitikimas su atsakingais Lietuvos žemės ūkio ministerijos specialistais, Lietuvos ūkininkų sąjungos bei Žemės ūkio rūmų atstovais. Be kitų aktualių klausimų, buvo aptarta padėtis pieno sektoriuje, pasidalinta informacija apie paramą alternatyviam verslui kaimo vietovėse.
Į kampą varo perteklius Anot Žemės ūkio ministerijos atstovės Neringos Michailovaitės, pieno sektoriaus krizės Europos šalis vargina nuo 2009-ųjų. Tada už toną pieno žemdirbiams buvo mokama vidutiniškai 179, o 2015-aisiais – po 215 Eur. Lietuvos pieno sektoriui 2009-aisiais buvo išmokėti 37 mln. europinės ir nacionalinės paramos, 2014 m. – papildomai dar 55 mln., o 2015-aisiais – 72 mln. Eur. Tačiau dabartinę situaciją specialistė pavadino neeiline ne tik dėl geopolitinės įtampos pasaulyje, bet ir dėl to, kad, didėjant pieno pasiūlai, nuo praėjusių metų balandžio Europos šalims panaikintos anksčiau galiojusios pieno gamybos kvotos. Praėjusiais metais bendra pieno gamyba Europoje išaugo 2,5 proc., o tai sudaro 3,5 mln. t pieno papildomai. Ypač daug gamino Olandija, Airija, Vokietija ir Didžioji Britanija. Dar milijonu tonų pieno gamyba padidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Įtakos turi ir tai, kad mažiau pieno produktų beperka Kinija. Sviesto kainos per metus Europoje nukrito 20 proc., lieso pieno miltelių – 25 proc., o nenugriebto pieno miltelių – 24 proc. Anot specialistės, trečdalis visų Europoje pagamintų pieno produktų buvo vežama į Rusiją, o, įvedus embargą, šios galimybės neliko. Europos Sąjunga kiekvieną mėnesį įvairių lygių – nuo specialistų iki žemės ūkio ministrų – susitikimuose ieško išeičių situacijai sušvelninti. Iki vasario pabaigos visos 28 šalys narės turėjo galimybę siųsti Europos Komisijai pasiūlymus, ką daryti, kad padėtis pieno sektoriuje būtų bent stabilizuota. „Lengviausia – vėl prašyti pinigų pieno gamintojams paremti ir kompensuoti nuostolius. Bet susitarti nebus paprasta, o stebuklingo recepto nėra“, – sakė N. Michailovaitė. Jos teigimu, praėjusiais metais Europos Komisija pradėjo vykdyti pieno, sviesto, nugriebto pieno miltelių intervenciją – dalis Europos Sąjungos nupirktos produkcijos laikinai netiekiama rinkai. Kita taikoma remiama priemonė yra privatus produkcijos saugojimas sandėliuose. Anot specialistės, Europos Komisija prognozuoja, kad pieno kainos galėtų pradėti stabilizuotis ne anksčiau kaip nuo 2017-ųjų pradžios. Į žemdirbių klausimą, ar pieno sektoriuje neketinama įsteigti krizės rezervo fondo, ji atsakė neigiamai, o pasiteiravus, kiek per praėjusius metus Lietuvoje sumažėjo karvių, teigė, jog 5 proc., arba 14 tūkst. Rems alternatyvias veiklas Ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyvios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Juralevičiūtė pranešė, kad alternatyviai veiklai kaime šiemet numatyti du kvietimai: pirmasis – nuo liepos 4 d. Projektų įgyvendinimo taisyklės dar tik rengiamos. Nauja tai, kad dalimis bus mokama išmoka verslo pradžiai, o remiamos įvairios ekonominės veiklos. Jų sąrašas dar nepatvirtintas. Savo lėšų prisidėti nereikės, nes paramos intensyvumas sieks 100 proc., o išmokos dydis – iki 40 tūkst. Eur. Bus nustatyti projekto atrankos kriterijai. Kaip ir visose priemonėse, dėmesio bus skiriama darbo vietų kūrimui. Atrenkami bus geriausi projektai, surinkę daugiausiai balų. Pereinamasis balas paaiškės surinkus visas paraiškas ir matant bendrą situaciją. Kita parama numatyta verslo plėtrai, paraiškos bus renkamos nuo rugsėjo 1-osios. Tai ta pati, kaip pernai, parama investicijoms į kaimo vietoves, bet projekto įgyvendinimo taisyklės bus atnaujintos. Šios paramos intensyvumas – iki 50 proc., o didžiausia išmokama suma bus 200 tūkst. Eur. Pagal šią programą pernai buvo remiamos kirpyklų, lentpjūvių, autoservisų, įvairios gamybos veiklos, taip pat kaimo turizmo plėtra ir kt.
|
|
