Ar reikėtų alkoholį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse, ribojant jų darbo laiką?

– Kol buvau jaunas, į šį kausimą būčiau atsakęs visai kitaip – būčiau norėjęs, kad alkoholį parduotų ir čia, ir ten. Dabar, kai jau sulaukiau garbaus amžiaus, įgavau proto, o ir organizmas alkoholio nebenori, suprantu, kad tautos girdyti nereikia, nors būtent tai ir yra daroma – kur tik pasisuksi, visur gausi nusipirkti išgerti. Ir tai veikia, ypač jaunus žmones. Juk visai neseniai ir degalinėse alkoholio buvo – atrodo, įsipylei benzino, ir degtinės imk.

– Manau, kad taip – užsienyje tai veikia. Tarkim, Norvegijoje alkoholio parduotuvės yra specializuotos, savaitgaliais nedirba. Jeigu miestelis nedidelis, tokia parduotuvė veiks tik viena. Ir tai nesukelia jokių problemų. Kas nori išgerti savaitgalį, užsuka į kavinę. Gal labai didelio efekto Lietuvoje iš to ir nebūtų. Tie, kurie geria, – susiorganizuos. Tačiau nepilnamečių prevencijai tai pasitarnautų: jeigu parduotuvė veiktų tik viena, ją būtų nesunku stebėti, o ir jaunimas nebe taip drąsiai bandytų nusipirkti sidro ar alaus.

– Galbūt ir taip – aš pats alkoholio vartoju labai mažai. Žmogus daug ką gali mėgti, turėti įvairių neigiamų savybių, bet tai nereiškia, kad jas turime toleruoti, todėl nemanau, kad reiktų galvoti apie tai, ar vietų, kur parduodamas alkoholis ribojimas sukels nepatogumų jį vartojantiems. Ar tai padėtų šaliai išlipti iš alkoholizmo, nežinau. Daugelis žmonių geria iš didžiulio nusivylimo, dėl to, kad mūsų valdžia yra ne tokia, kokia turėtų būti. O mes problemą pradedame spręsti ne nuo to galo, bandome likviduoti padarinius, o ne priežastį.

– Jeigu tai padėtų, pritarčiau. Tik netikiu, kad ateis tokia diena, kai Kretingoje veiks tik viena alkoholinių gėrimų parduotuvė. Juk yra prekybos centrai, negi jie taip lengvai pasiduos. Kita vertus, jei tokia tvarka įsigaliotų, vėl atsinaujintų taškai, lietųsi „samagonas“. Turime pradėti nuo vaikų, jaunimo – kalbėtis šeimose, mokyklose, mokytojams suteikti daugiau galios. Dabar vaikų teisės yra aukščiau visko. Tik per juos galime kažką pakeisti – mūsų kartai jau per vėlu.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS