Per labdaringus pietus aukojo varguoliams

Kretingos rajono savivaldybės administracijos darbuotojai penktadienį pietų pertrauką praleido netradiciškai. Atsiliepdami į televizijos laidų vedėjos Beatos Nikolson iniciatyvą surengti akciją „Kviečiu į svečius“, posėdžių salėn jie rinkosi nešini namuose pačių pagamintais gardžiais patiekalais, vaišino vieni kitus ir tuo pat metu aukojo pinigų stokojantiems Lietuvos gyventojams, kad šv. Velykų proga ir jų stalas būtų turtingesnis.

Kretingos rajono savivaldybės skyrių darbuotojai atsiliepė į televizijos laidų vedėjos Beatos Nikolson kvietimą surengti labdaros akciją „Kviečiu į svečius“.

Svarbiausia – vienybė

„Neretai tenka išgirsti, kad ministerijų, savivaldybių klerkai esame apsitraukę tarsi bulvienės rūgštimi ir neatjaučiame kito žmogaus. O iš tiesų taip nėra, mes taip pat turime širdis: jei tik galime vargingai gyvenantį sušelpti, tai ir sušelpiame“, – sakė meras Juozas Mažeika. Į aukoms skirtą vazą, į kurią daugiausia krito banknotai po 5 Eur, pats jis įmetė dvidešimtinę. Rengti panašias labdaros akcijas Savivaldybėje – nebe naujiena. Dveji metai, kai Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos Vitalijos Kubilienės paskatintos administracijos skyrių darbuotojos prieš šv. Kalėdas prisikepa ir atsineša įvairiausių pyragų. Ši jau tradicija tampanti saldumynais kvepianti diena taip pat yra prasminga, nes jos metu irgi aukojama. Anot administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko, skirtumas tik tas, kad iš vadinamąją Pyragų dieną surinktų lėšų remiami didelių sveikatos problemų turintys Kretingos miesto ir rajono vaikai.

„Manome, kad dviem sunkiai sergantiems mažiesiems kretingiškiams jau palengvinome dalią ir padarėme juos bent šiek tiek laimingesnius“, – sakė V. Domarkas.

Salėje išvydęs valgiais nuklotus stalus ir tiek daug Savivaldybės darbuotojų, pasiruošusių aukoti, gero ūpo neslėpė pats labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Klaipėdos padalinio vadovas Raimondas Danupas.

„Važiavau į Kretingą abejodamas, ar akcija pavyks, o dabar iš džiaugsmo atgal į Klaipėdą parskrisiu kaip ant sparnų“, – už gausą ir dosnumą kretingiškiams dėkojo jis. Paaiškėjo, kad kretingiškiai varganai gyvenantiems žmonėms iš viso paaukojo 221 Eur.

R. Danupo nuomone, vis dėlto ne suaukotos sumos dydis yra akcijos rezultatas, o žmonių sutelktumas bendram tikslui, vienybė. Anot jo, to šiandien Lietuvai labiausiai trūksta.

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Klaipėdos padalinio vadovas Raimondas Danupas (kairėje) įsitikinęs, kad tokiose akcijose svarbiausia – žmonių vienybė. Rajono meras Juozas Mažeika ir vicemerė Danutė Skruibienė ne tik ragavo kolegų pagamintų patiekalų, bet ir juos mielai vaišino tuo, ką patys buvo atsinešę.

Mokė pasigaminti midaus

Akciją „Kviečiu į svečius“ globoti apsiėmusi vicemerė Danutė Skruibienė pasistengė, kad netradiciniai labdaros pietūs, juolab surengti artėjant šv. Velykoms, įgautų dar gilesnę prasmę, todėl į renginį pasikvietė Kretingos muziejaus Etnografijos skyriaus vedėją Nijolę Vasiliauskienę. „Akys raibsta nuo patiekalų. Mūsų protėviai valgė kur kas paprasčiau, bet maistas buvo pačių užsiaugintas, todėl natūralus ir sveikas“, – sakė ji.

Etnografės teigimu, dar ir prieš gerus 50 m. „krautuvinis“ maistas nebuvo laikomas maistu. Esą į parduotuvę ūkininkas nuvažiuodavo tik druskos ar cukraus, tas, kuris neaugino, dar pirko aguonų, vaikui gal kokį riestainį. Tačiau šiuos produktus jau „raškažiumi“ vadindavo.

N. Vasiliauskienė pastebėjo, kad akcijoje dalyvaujantys Savivaldybės darbuotojai, artėjant šv. Velykoms, prisigamino ir atsinešė pasninkui ne visai tinkamų valgių.

„Gerai, kad šiandien – ne penktadienis, antraip sakyčiau, kad daug ko valgyti negalima“, – juokavo ji.

Etnografės teigimu, nuo seno priimta pasninkauti per Gavėnią, Adventą. Mūsų protėviai laikydavosi kur kas griežtesnės tradicijos: ne tik mėsos, bet ir pieno produktų, kiaušinių nevalgydavo trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais, nors dabartinė bažnyčios nuostata – penktadieniais nevalgyti mėsiškai.

Iš seniau itin populiarių pasninko valgių N. Vasiliauskienė minėjo spirginę, cibulynę, silkę, bulves su „mundurais“ ir be jų. O jau per pačias Velykas, nors karštųjų patiekalų niekas netiekdavę, užtat stalai lūždavę nuo šaltųjų kiaulienos užkandžių, sūrių, šaltienos, margučių, kuriuos dažniausiai dažydavę juodalksnio ar kito medžio bei svogūnų lukštų nuoviruose. Iš gėrimų daugiausia būdavo patiekiama gira ir midus.

„Ir dabar midaus kuo puikiausiai galima patiems pasigaminti. Nuvažiuokite į mišką, pasilaužykite laukinių aviečių šakelių, parsivežę nuplaukite, gerą pusvalandį pavirinkite, nukoškite, įdėkite kelis šaukštus medaus ir mažiausiai 3 dienas rauginkite“, – pamokė etnografė.

Norintiems turėti gražių margučių ji taip patarė: gražia lygia spalva nudažytą kiaušinį nunešti ir įdėti į skruzdėlyną po pušim – kiaušinis taps ažūrinis, nereikės vargti ir peiliuku skutinėti.

Pažėrė istorinių patarimų

N. Vasiliauskienė pasidalijo ir velykiniais patarimais.

Šventinį rytą pirmasis margučiu su kitais susidaužti turi šeimos galva. Jei margutis atlaikys – metai bus geri. Stiprųjį kiaušinį patariama susmulkinti į tiek dalių, kiek yra šeimos narių, ir visiems suvalgyti – tada namuose vyraus santarvė. Po šv. Mišių nedera stoviniuoti bažnyčios šventoriuje ir akimis dairytis pažįstamų.

„Šutinkit kiek kojos neša namo – visi darbai tada seksis“, – pokštavo etnografė.

Pirmąją Velykų dieną šiukštu neiti į svečius, nes ši diena skirta būti tik su savo šeima. Kas kita išaušus rytojui – kaimynai lanko kaimynus, draugai – draugus, giminė – giminę. Trečiąją dieną karaliauja jaunimas – organizuoja šokius. Na, o ketvirtąją, vadinamąją ledų, dieną, jokiu būdu negalima žemės darbų dirbti – derlių kruša išguldys.

• Rašyti komentarą (3)