Afrikinis kiaulių maras – nepamirštas

Kretingos rajono savivaldybėje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vėl surengė seniūnų bei seniūnijose dirbančių žemės ūkio specialistų mokymus, kaip apsaugoti namų ūkius ir užkirsti kelią afrikiniam kiaulių marui, plintančiam kontakto būdu.

Mokymus surengę Klaipėdos bei Kretingos valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų vadovai (iš kairės) Antanas Bauža ir Saulius Alonderis į mokymus susirinkusiems seniūnams bei žemės ūkio specialistams priminė, kad kiaulininkystės ūkiai, kuriuos reikės patikrinti, nuo afrikinio maro apsisaugoti gali tik laikydamiesi biosaugos reikalavimų.

Svarbiausia – biologinė sauga

Neabejojama, kad didžiausias rizikos faktorius yra sergantys šernai. Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Antano Baužos teigimu, pernai Lietuvoje buvo užregistruota 111 atvejų, kai maru sirgo šernai, o šiemet išaiškinti 29 tokie atvejai. Liga apima pusę Lietuvos teritorijos.

Kiaulininkystės ūkiai nuo afrikinio maro apsisaugoti gali tik laikydamiesi tam tikrų biosaugos reikalavimų. Kaip jų laikomasi,10 kiaulių deklaravusius ir mažesnius ūkius turinčius ūkininkus įpareigoti patikrinti seniūnijų žemės ūkio specialistai.

„Būtina užtikrinti, kad į kiaulių laikymo ir pašaro ruošimo vietas nepatektų pašaliniai asmenys, transportas, gyvūnai, daiktai ir įrenginiai, galintys pernešti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. Kiaulių savininkas ir laikytojas, įtaręs, kad gyvuliai serga užkrečiama liga, tuoj pat turi pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui apžiūrėti kiaules, o prireikus jas gydyti“, – sakė A. Bauža.

Anot jo, smulkiems ūkiams keliami kur kas supaprastinti reikalavimai: prie tvarto durų privalu laikyti dezinfekcinius kilimėlius, įeinant ir išeinant – persiauti batus.

Didžiausias ūkis – Darbėnuose

Bet ypač griežti reikalavimai numatyti stambiems kiaulių kompleksams. Čia teritorija turi būti aptverta metaline ar tinkline tvora, reguliariai tvarkoma, joje auganti žolė nušienaujama, krūmai apkarpomi, medžiai nugenimi, kad nebūtų kur veistis graužikams ir kitiems gyvūnams. Prie įvažiavimo į kiaulių laikymo vietą turi būti įrengti vartai, pro kuriuos pašaliniai asmenys negali patekti. Įvažiuojančios transporto priemonės ratus patariama išdezinfekuoti biocidiniais preparatais. Darbuotojai į kiaulių auginimo zoną įeiti ir išeiti gali tik pro tam skirtą punktą, kuriame įrengtos persirengimo patalpos ir dušai, kuriuose yra šilto vandens nusiprausti, taip pat pakankamai higienos priemonių, rankšluosčių.

Transporto priemonių, kuriomis į laikymo vietą atvežamos ar išvežamos kiaulės, vairuotojai lankytis kiaulių auginimo zonoje negali. Kiaulių gaišenos turi būti tvarkomos kaip galima anksčiau, bet ne rečiau kaip 2 kartus per dieną. Tam skirti konteineriai panaudojus turi būti išplauti ir išdezinfekuoti. Darbuotojams į kiaulių laikymo vietą draudžiama atsinešti gyvūninio maisto. Jeigu kiaulių savininkas pats tiekia darbuotojams maistą, turi užtikrinti, kad jo sudėtyje nebūtų kiaulienos ar šernienos.

Pasak Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo pareigas laikinai einančio Sauliaus Alonderio, Kretingos rajone kiaulių augintojų nėra daug, padidintos rizikos – 6: vienas stambesnių, prekinę gamybą vykdantis, produkciją parduodantis turguje – Giedriaus Meškausko ūkis Darbėnų seniūnijoje. Apie 100 kiaulių laiko ūkininkė viename Kretingos seniūnijos ūkių, iki 40 laikoma Imbarės seniūnijoje, dar keletas ūkininkų rajone laiko nuo 10 iki 20 kiaulių.

• Rašyti komentarą (0)