It iš pliušo – bet karalius

Minkštos, švelnios ir taikios britų trumpaplaukės katės karteniškei Jurgitai Pilybaitienei tapo meile iš pirmo žvilgsnio, o atsiradusios namuose greitai šeimos gyvenimą užsuko savitu ritmu. „Kai kalba eina apie britų trumpaplaukį, ne jis su jumis gyvena, o jūs su juo. Šie katinai namuose yra karaliai, bet tai, ką aš jiems atiduodu, sugrįžta man šimteriopa meile, šiluma, žinojimu, kad esi laukiamas“, – kalbėjo J. Pilybaitienė, prieš trejus metus ėmusi veisti britų trumpaplaukius.

Paskutinėje parodoje Kaliningrade Jurgitos Pilybaitienės šokoladinis britų trumpaplaukis Tedis pripažintas geriausiu parodos katinu.

Tedis, Desertas, Alita ir Vaidilė, visai neseniai atvedusi pūkuotą septyniukę, – tokia šiandien Jurgitos katinų šeimyna. „Kai kurie žmonės sako, kad šios katės be charakterio ir be nuomonės – kur padėjai, ten ir rasi. Ir iš tiesų, britai yra visiška priešingybė tam, kaip žmogus įsivaizduoja katę“, – tikino Jurgita.

Visiškai naminiai britų trumpaplaukiai ant žolės jaučiasi lyg mėnulyje, lyg šunys gaudo ir atneša kamuoliuką, mėgsta šnekučiuotis su paukščiais už lango, puikiai sutaria su kitais naminiais gyvūnais – nuo šunų iki papūgėlių, ir kaipmat išgaudo visus namuose apsigyvenusius vorus ir muses, nors ir tas prieš puldami įspėja.

„Tai nėra energingi ir pasiutę katinai, jie tinginiai – tikri britai. Jie neina sienomis ir nelaipioja užuolaidomis. Jie beprotiškai draugiški ir šeimyniški – neišeisi iš namų neatsisveikinęs, neperžengsi nepaglostęs. Kiekvienas jų turi savo glostymo normą, ir ją šeimininkas privalo atidirbti“, – juokėsi pašnekovė, pridurdama, kad daug laiko namuose praleidžiančiam žmogui britas gali tapti geriausiu draugu, kuris mielai kartu žiūrės televizorių, lyg ranka nuims visą nuovargį, stresą ir nerimą.

Svarbus kiekvienas mažylis

„Mano tėvai niekada nelaikė gyvūnų namuose, tik lauke. Ištekėjau už vyro, kuris taip pat buvo kategoriškas katinų atžvilgiu – jis juose matė „iškadininkus“. Bet kartą, kai pats pasiūlė išpildyti kokią tik noriu mano svajonę, paprašiau katino. Nenorėjau tokio, kaip visi, man reikėjo išsiskirti, todėl išsirinkau šokoladinį britą su oranžinėmis akimis“, – prisiminė Jurgita, tuomet dar nieko nenusimaniusi nei apie šią veislę, nei apie jos standartus.

Pasirodė, jog šokoladinė – labai reta britų trumpaplaukių spalva, tad katino po visą Europą teko ieškoti beveik metus. Galų gale šeimoje atsirado Amūras, su kuriuo Jurgita pradėjo važinėti po parodas, o netrukus Jurgitos vyras Vytautas ėmė sakyti, kad Amūrui reikia draugės, ir nupirko dar du katinus.

„Taip prasidėjo mūsų veislyno istorija, skaičiuojanti trečius metus, – sakė J. Pilybaitienė. – Mūsų kačiukai užsakyti kelios vados į priekį, nes mes – ne daugintojai, mes – veisėjai. Mums svarbus kiekvienas gyvūnas, todėl mūsų katė per metus turi tik vieną vadą.

Labai stropiai atsirenkame ir naujus namus mažyliams, draugaujame su naujaisiais jų šeimininkais, prašome nuotraukų, norime žinoti, kaip jie auga ir vystosi.“

Jurgita ir toliau intensyviai važinėja po parodas – per metus jų aplanko daugiau negu dvi dešimtis. Iš paskutinės parodos moteris parsivežė daugybę apdovanojimų, o geriausio parodos katino vardo nusipelnė aštuonių mėnesių Tedis, nukonkuravęs ne vieną pasaulio čempioną.

Šiuo metu Pilybaičių namuose septyniskart daugiau džiaugsmo, kuri padovanojo katė Vaidilė.

Meilumas – išglostomas

Anot Jurgitos, veislinio britų trumpaplaukio katino kaina prasideda nuo 1 tūkst. eurų, sterilizuoto – nuo 500. „Tai yra gero sveiko katino kaina. Žinoma, jūs galite įsigyti britą ir už 50 eurų, tačiau nežinosite, kiek šis gyvūnas gyvens, kaip jis išvestas. Gyvūno dokumentai tam ir skirti, kad perkant katiną žmogus žinotų, kas buvo šio katino seneliai ir proseneliai, kokie jų titulai, kokiose parodose dalyvavo, – įsitikinusi Jurgita. – Kai kurie žmonės perka britą ir tikisi, kad jiems būdingi žandai užaugs kartu su katinu. Nieko jie neužaugs, katinas turi gimti pūstažandžiu.“ Britų trumpaplaukio ieškantiems žmonėms J. Pilybaitienė patarė nors kartą apsilankyti kačių parodoje, apžiūrėti keletą šios veislės katinų, suprasti, kuo jie skiriasi. Jeigu įmanoma, Jurgita rekomenduoja nuvažiuoti ir pas veisėją.

„Aš visada kviečiu žmones į savo namus. Juk tada viskas ir paaiškėja – kokiomis sąlygomis katinai auga, kuo maitinami. Vyras juokauja, kad mūsų kačiukai, kuriuos pradžioje maitinu jautienos filė ir putpelių kiaušiniais, valgo geriau už mus pačius“, – sakė Jurgita, įsitikinusi, kad mažuose veislynuose, turinčiuose vos 2–4 kates, kačiukai jaučiasi kur kas geriau ir užauga psichologiškai stipresni.

„Daug kas manęs klausia – kodėl katinas bijo važiuoti mašina, kodėl nenori būti rankose, kodėl išlenda tik vakare, o dieną slepiasi, arba be priežasties ima kąsti, pulti. Vadinasi, katino psichika pažeista. O jos sveikata pirmiausia priklauso nuo to, kaip kačiukas gyveno pirmuosius tris mėnesius pas veisėją. Jeigu jis augo namuose, kartu su šeimininku, su vaikais, jei kiekvieną dieną buvo glostomas ir niurkomas, jautė žmogaus rankų šilumą, jis užaugs sveikas, švelnus ir meilus“, – kalbėjo veisėja.

Tačiau auklėti šiuos katinus taip pat reikia. Jurgitos žodžiais, britų trumpaplaukiai – kaip vaikai, kaip išauklėsi, tokie ir bus: „Jie puikiai reaguoja į garsą – suplojai, pasakei, kad negalima, ir katinas jau žinos ribas. Tik jokiu būdu negalima keisti savo nuomonės, nes šis katinas tikrai jus išbandys.“

Neapdovanoti saiku

Britų trumpaplaukės katės, gyvenančios apie 16 metų, išvestos XIX a. pabaigoje ir bene labiausiai paplitusios visame pasaulyje, kaip naminiai gyvūnai. Anot Jurgitos, tai natūralu, mat britai visiškai nereiklūs ir puikiai sugeba patys savimi pasirūpinti – jų nereikia nei maudyti, nei šukuoti.

„Šeriasi jie kartą per metus, įprastai pavasarį, tuomet užtenka pereiti šepečiu, ir ramu. Britų kailis – vertas atskiros istorijos, tai nėra paprastos katės kailis, prie kokio esame įpratę. Jis trumpas, tankus ir purus, lyg pliušinio meškino, jeigu praskleidę jį matote odą, taip neturėtų būti. Britai būna įvairių spalvų – nuo klasikinių vienspalvių iki margų ir rainų ar vėžlio kiauto piešinio“, – pasakojo Jurgita.

Įspūdingos ir šių katinų akys, kurių spalva varijuoja nuo geltonos iki oranžinės ir rudos. Kuo šviesesnis katino kailis, tuo šviesesnė ir akių spalva. Britų trumpaplaukiai – stambūs, išsiskiria storomis uodegomis. Sterilizuotos patelės sveria iki 5 kg, o patinai gali užaugti net iki 13, todėl pagrindinė šių katinų bėda, pasak J. Pilybaitienės, – nutukimas.

„Jeigu sakoma, kad katinai valgo tiek, kiek jiems reikia, šiems katinams tai negalioja – jie šlamščia viską iš eilės, todėl kartais tenka ir ant daržovių dietos juos pasodinti. Kasdien britui pakaks visaverčio, subalansuoto sauso maisto, vandens, ir žalios mėsos kartą per savaitę – palepinimui“, – tikino veisėja.

• Rašyti komentarą (2)