Kokį pavyzdį rodo streikuojantys mokytojai?

– Net nežinau, ar streikas yra gera išeitis. Jeigu aš būčiau mokytojas, nestreikuočiau. Juk pedagogų atlyginimai ne tokie maži – 600–700 eurų gauna. O Lietuvoje pilna dirbančių ir už 300. Kur dar pensininkai, negaunantys nė tiek. Mano nuomone, streikas – kraštutinis atvejis, reikėtų kažkaip kitaip problemą spręsti. Juk ir dabar valdžia pažadės daugiau pinigų švietimui, o ar realiai padėtis pasikeis – neaišku.

– Mano manymu, toks pavyzdys nėra pats geriausias. Kodėl mokiniai šioje situacijoje turi nukentėti ir ką jie iš to išmoks? Dabar vaikai džiaugiasi, kad pamokų nėra, bet egzaminai juk artėja. Galvoju, kad ne streikuojant reiktų reikalauti pokyčių, o važiuoti į Vyriausybę, kalbėtis, tartis, elgtis tolerantiškiau. Iš kitos pusės, jeigu problema būtų išties didelė, streikuotų ne 10 procentų pedagogų, o 90. Daug kam į prieškrizinį lygį atlyginimų nesugrąžino, ne tik mokytojams.

– Man atrodo, kad šis pavyzdys teigiamas – žmonės siekia įrodyti savo tiesą, atkreipti dėmesį į mažus atlyginimus. Tik tiek, kad kažin ar jie ką nors išsikovos mūsų šalyje. Nelabai tuo tikiu. Jeigu pedagogai būtų vieningi – streikuotų visi – gal kažkas ir pasikeistų. Kuo daugiau žmonių, tuo geresnis rezultatas. Kita vertus, pirmiausia turi pasikeisti valdžios požiūris. Kartais, matydamas, kas vyksta, aš net suabejoju, ar tikrai mes patys ją tokią išsirenkame.

- Kad sunku mokytojams – be abejonės, tai yra vienareikšmiškai tiesa. Faktas ir tai, kad valdžia turi jais rūpintis. O dėl streiko – arba visi vieningai turėtų streikuoti, arba nė vienas, o ne taip, kaip dabar – vos vienas–kitas. Žinoma, turbūt visi sutiktų, kad atlyginimus reikia kelti, ypač švietimiečiams, besirūpinantiems mūsų tautos ateitimi. Nėra normalu, kad jaunas pedagogas priverstas kurti gyvenimą iš minimumo.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS