|
|
|
Nuotekos į griovius – kaip viduramžiais
Kretingos mieste iš viso yra 33 km žvyruotų gatvių, o joms tvarkyti šiemet tėra numatyta vos 20 tūkst. Eur. Tai – menka paguoda vienos baisiausių Kretingoje –Minijos gatvės – gyventojams, kurie jau seniai automobiliais ja darda tarsi kopėčiomis, ir gyvena supami vaizdų su „antisanitariniu prieskoniu“. Vaikšto gatvės viduriu Minijos gatvės, kuri yra viena didžiausių kvartale už evangelikų liuteronų kapinių, gyventojų susirūpinimą išsakė šios gatvės senbuvis Stasys Dimgaila: „Mūsų gatvė pradėjo formuotis kone prieš 50 metų: prasidėjus statyboms, žmonės pylė į ją šlaką bei kitas statybines atliekas. Vėliau gatvę išpylė žvyru. O po Nepriklausomybės vietoj to, kad įrengtų šaligatvius, sugalvojo šalikelėse iškasti griovius. Niekas neklausė gyventojų, sutinka jie vaikščioti tais grioviais ar eiti gatvės viduriu, kur per duobes dardančių mašinų ligi galvos esi apdrebiamas purvu, o besistengdamas apeiti duobes, rizikuoji pakliūti po ratais“. Vyras svarstė, kas gi sugalvojo tuos griovius: nejaugi „protingos galvos“ nesuvokė, kad jų šlaitai netrukus bus nuplauti, o įvažiavimo pralaidos užneštos purvu. Tie grioviai, anot jo, niekad nepasiteisino, nes nebuvo nuolydžio vandeniui į juos nutekėti. Grioviuose po lietaus telkšo purvas, nuolat pilna šiukšlių. Gatvės vaizdas – su antisanitariniu prieskoniu, primenantis viduramžių miestų gyvenimą. „Gaila, kad Minijos gatvėje negyvena niekas iš valdžios atstovų, kurių esame užmiršti“, - apmaudžiai pastebėjo S. Dimgaila. Išsigelbėjimas – pilti skaldą Apžiūrėti situaciją Minijos bei kitose žvyruotose Kretingos miesto gatvėse „Pajūrio naujienos“ išsirengė kartu su Kretingos rajono tarybos Ūkio komiteto atstovu Konstantinu Skierumi. „Duobių miesto gatvėse galima išvengti: tereikia vietoj žvyro per vidurį išpilti 2–3 mm storio skaldos, ir nuskusti griovių pakraščius. Dabar gi, pravažiavus greideriui, vandens nutekėjimą į griovius sustabdo šalikelėje sustumtos kalvos. Griovius reikia išvalyti, o pakraščius – nugremžti su bobkatu, nes nudėvėtą gatvių dangą greideris tik dar labiau sugadintų – čia jau nebėra ko lyginti“, – ūkiškai į Minijos gatvę pažvelgė K. Skierus. Anot jo, žvyras, kaip gatvių danga, jau atgyveno savo laiką: „Žvyravimas – sovietmečio palikimas. Tų laikų automobiliai buvo varomi užpakaliniais ratais, kurie gatvėse nepalikdavo vadinamųjų drobynų. Dabartiniai yra varomi priekiniais ratais, kurie ir išmuša duobes“, – tvirtino rajono politikas. K. Skierus, kelerius metus vadovavęs Palangos komunaliniam ūkiui, tikino, jog kurorto Virbališkės gyvenamųjų namų kvartalo gatvės taip pat neasfaltuotos, tačiau užpilamos skalda, ir ši kelio danga pasiteisina. Skalda, anot jo, gerokai brangesnė už žvyrą, tačiau laikosi 3-4 metus, o žvyrą tenka pilti kasmet. Todėl, ekonomiškai skaičiuojant, pilti skaldą yra pigiau, negu žvyrą.
Žemaitės alėją – kelininkams Infrastruktūros prasme Minijos bei aplinkinių gatvių gyvenamajame kvartale padėtis yra prasčiausia. Gerokai naujesniame kvartale rytinėje miesto dalyje – Laukų, Panevėžio gatvėse – kone prieš dešimtmetį buvo pilta skalda, kuri jau susidėvėjo, tačiau vanduo tesikaupia tik kai kuriose vietose, labiau – ties sankryžomis. „Reikia nuolat stebėti, kokias vietas tvarkyti, o tai yra miesto seniūno ir komunalininkų rūpestis. Jie turėtų parodyti daugiau iniciatyvos“, – įsitikinęs K. Skierus. Tačiau, jis pastebėjo, kad pagal bendrą šalies mastą Kretingos gatvių tinklas nėra apleistas: „Gana daug asfaltuotų gatvių yra gyvenamuosiuose kvartaluose, Palangoje ir Gargžduose situacija – prastesnė, ten naujuose kvartaluose daugiau žvyruotų gatvių. Tačiau Kretinga yra, ko gero, paskutinėje pagal negebėjimą susitvarkyti pagrindinę miesto arteriją – Vilniaus gatvę“. Rajono tarybos nario manymu, Kretingos valdžios galvoms reikėtų labiau pasistengti, kad įrodytų Kelių direkcijai, jog sutvarkyti Vilniaus gatvę, kuri yra miesto veidas, – būtina. „Netrukus pradės tvarkyti Žemaitės alėjos atkarpą nuo ligoninės ligi susikirtimo su J. Basanavičiaus gatve, ir kelininkai išsireikalavo, kad Kretingos rajono savivaldybė prisidėtų apie 300–400 tūkst. eurų. Betgi tai turėtų būti tik kelininkų rūpestis, nes šis ruožas yra magistralinio kelio A-11 dalis. O tuos pinigus galėtume skirti Vilniaus gatvės renovacijai“, – samprotavo rajono politikas. Kretingos rajono meras Juozas Mažeika taip pat sutiko, kad ydinga valstybės politika, kai savivaldybės privalo prisidėti savomis lėšomis prie valstybės reikšmės kelių tvarkymo. „Jau kokie 5–6 metai bandome pakeisti šią politiką, ministrui išsakėme nuomonę, kad finansuoti tokio masto objektus reikia iš vieno, o ne iš dviejų šaltinių. Tam reikalinga rengti 2 atskirus projektus, atsiranda trintis tarp Kelių direkcijos ir savivaldybės rangovų“, – tvirtino meras.
Baigs renovuoti pradėtas gatves Vakar Kretingos rajono taryba svarstė, kaip paskirstyti 2016 m. Kelių direkcijos Kretingos rajono gatvių ir kelių priežiūrai skirtas lėšas – 1 mln. 122 tūkst. eurų. Anot administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio, Kretingos miesto gatvių asfalto duobėms tvarkyti bei ruožuose, kur tikslinga įrengti ištisinę asfaltbetonio dangą, siūloma skirti 78,3 tūkst. eurų, o žvyruotoms gatvėms užlopyti – 20 tūkst. eurų. Dalis lėšų bus skirta užbaigti pernai renovuoti pradėtas Vairuotojų ir Transporto gatves: Vairuotojų gatvei reikės 132,6 tūkst. eurų, Transporto – 133,5 tūkst. eurų. Kęstučio gatvės šaligatvių ir apšvietimo ligi susikirtimo su J. Jablonskio gatve darbai kainuos 80-90 tūkst. eurų. Taip pat numatyta įrengti šaligatvius bei atnaujinti apšvietimą J. Pabrėžos gatvėje. Šiemet ketinama baigti F. Janušio gatvės bei rengti Birutės gatvės tilto per Akmeną techninį projektus, suremontuoti tiltus kelyje Mažučiai–Kalgraužiai ir prie Kėkštų gyvenvietės. Saugaus eismo priemonėms Kretingos mieste įrengti numatyta 21 tūkst. eurų, o pėsčiųjų perėjų apšvietimui – 23 tūkst. eurų. Trečdalį Kelių direkcijos lėšų, arba 392,7 tūkst. eurų, ketinama skirti visų 6 Kretingos rajono kaimiškųjų seniūnijų keliams bei gatvėms prižiūrėti, o Salantų miestui – 26 tūkst. eurų. Minijos gatvė, kaip ir Atžalyno gatvė Vydmantuose, P. Černeckio žodžiais, nėra užmirštos – jos įtrauktos į Kretingos rajono savivaldybės 2015–2018 m. vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros bei plėtros programą ir šiuo laikotarpiu numatytos sutvarkyti. --- Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos komentaras, kodėl nesutvarkyta Vilniaus gatvė: – Vilniaus gatvė yra regioninis kelias, todėl ją privaloma tvarkyti iš Kelių direkcijos lėšų. Ligi šiol Susisiekimo ministerija prioritetus skyrė apskričių centrams arba probleminėms teritorijoms, kuriose – didelė socialinė atskirtis, nedarbas. Kretinga dėl patogios geografinės padėties bei demografinių rodiklių tarp Klaipėdos apskrities miestų pateko į prioritetų užribį. Labai keista, kad į probleminių teritorijų sąrašą pateko Druskininkai, o iš Klaipėdos apskrities – Skuodas. Šie miestai 2014 m. gavo specialių valstybės lėšų gatvėms sutvarkyti. Dėl Vilniaus gatvės rankų nenuleidžiame: darome žygius į Kelių direkciją savais keliais, tačiau apie tai iš anksto „trubadūrinti“ nesinori.
|
|
