Laisvės kovų žemėlapiuose – Kretingos ir kretingiškių pėdsakas

Pilietiškumo ir patriotizmo spalvomis Pranciškonų gimnaziją devintąkart nudažiusi tradicinė rajono mokinių konferencija „Laisvės kovos Lietuvoje ir Kretingos krašte“ šįkart atsigręžė į 1918–1920 metų Nepriklausomybės kovų laikotarpį: pristatė iškilias Lietuvos kariuomenės asmenybes, kretingiškių pavardėmis išmargintą jos kūrimosi procesą, kovas su bolševikais, bermontininkais ir lenkais.

Konferencijos dalyvius sveikino jos sumanytojas, Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojas Vaidas Kuprelis bei direktorius brolis pranciškonas Alvydas Virbalis.

Visų metų darbą apibendrinančius pranešimus šiemet konferencijai parengė Arnas Katkus, Mindaugas Pikturna, Vaiva Mironovaitė, Irmantas Samsonovas, Arūnas Jonkus, Gvidas Serapinas, Dovydas Anužis ir Andrius Dzindzelėta iš Pranciškonų gimnazijos, Lora Dominyka Butrimaitė ir Gabija Gembutaitė iš Salantų gimnazijos, Greta Gadeikytė ir Žygimantas Kontrimas iš Darbėnų gimnazijos, Gabrielė Malūkaitė ir Donatas Petrikauskas iš Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos ir Mantas Petrauskas bei Šarūnas Puotra iš Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos. Mokiniams pasiruošti padėjo pedagogai – Vaidas Kuprelis, Robertas Gindulis, Rima Liekytė, Asta Pocienė, Regina Norvaišienė, Rita Tamošauskienė bei Irma Kalniuvienė. Renginį užbaigė filologės, vertėjos ir žurnalistės Liudvikos Pociūnienės parengto dokumentinio filmo „Lietuva Nepriklausomybės kovų verpetuose 1918–1920 m.“ peržiūra.

Kūrė Lietuvos kariuomenę

Anot konferencijos sumanytojo ir koordinatoriaus, Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojo Vaido Kuprelio, tradicinė, įprastai partizanines kovas ir žymiausių partizanų biografijas nagrinėdavusi konferencija šiemet nuskambėjo neįprastai – laukiant valstybės atkūrimo šimtmečio nuspręsta susitelkti ties Nepriklausomybės kovomis, kuriose ryškus ir kretingiškių indėlis.

„Kretingiškiai aktyviai dalyvavo, kuriant Lietuvos kariuomenę 1917–1918 m., – teigė V. Kuprelis. – Pirmiausia, vertėtų prisiminti Vladą Nagių-Nagevičių, iš Kretingos kilusį ir vėliau generolu tapusį Rusijos kariuomenės pulkininką, kuris įsijungė į Lietuvos tautinį karių sąjūdį – pirmajame įsakyme Lietuvos kariuomenei, kuris buvo paskelbtas 1918 lapkričio 23 d., V. Nagius-Nagevičius yra minimas, kaip vienas iš trijų karininkų, kuriems pavedama kurti Lietuvos kariuomenę.“ Pranešimuose prisimintos kitos iškilios Lietuvos kariuomenės asmenybės – pirmasis kariuomenės vadas Silvestras Žukauskas, pirmosios Nepriklausomybės kovų aukos – karininkas Antanas Juozapavičius, karys Povilas Lukšys.

„Iš Kretingos buvo kilę apie 300 savanorių kovotojų. Dar apie 1,5 tūkst. žmonių iš Kretingos apskrities buvo mobilizuoti į Lietuvos kariuomenę. Daugiau negu keturios dešimtys jų paaukojo savo gyvybes, – kalbėjo V. Kuprelis. – Norėčiau išskirti Steponą Vinkų, žuvusį Radviliškio mūšyje su bermontininkais ir po mirties apdovanotą Vyčio Kryžiaus ordinu – kai ryžosi tapti savanoriu, S. Vinkui tebuvo septyniolika.“

IX tradicinėje Kretingos rajono mokinių konferencijoje „Laisvės kovos Lietuvoje ir Kretingos krašte“ šiemet nuskambėjo devyni pranešimai.

Istorija, kalbanti paminklais

Anot V. Kuprelio, dalis pranešimų konferencijoje buvo paskirti Nepriklausomybės kovoms Kretingos krašte apžvelgti. „Komendantūra Kretingoje buvo įkurta 1919 m. Sausio 23 dieną pirmieji komendantūros savanoriai iš Laukžemės Vilniaus gatve įžengė į Kretingą. Vėliau prie jų prisidėjo vyrai iš Kartenos. Taip susiformavo komendantūros kuopa, kurią sudarė apie 20–25 kareiviai, įsikūrę Kretingos vienuolyne“, – kalbėjo pedagogas.

Spalio–gruodžio mėnesiais Kretingos apylinkes užėmus bermontininkams, Kretingos komendantūra bei šauliai organizavo pasipriešinimą, ir gruodžio 12 d. Lietuvos kariuomenė bermontininkus išvijo iš Kretingos.

„Įdomu ir svarbu tai, kad 1919 metų gruodžio 21 d. Lietuvos kariuomenė pergalės paradą prieš bermontininkus šventė būtent Kretingoje, – kalbėjo istorikas. – Lietuvos kariuomenė turėjo tris priešus, bet tik du pergalės paradus: Zarasuose šventė pergalę prieš bolševikus, Kretingoje – prieš bermontininkus, o Vilnius, deja, liko lenkams, todėl ir nebuvo trečiojo parado.“

Konferencijoje jaunimas nepamiršo ir Nepriklausomybės kovų įamžinimo temos – pasakojo apie senosiose kapinėse esančius tris kryžius žuvusiems kovose su bermontininkais, 1928 m. parapijos kapinėse pačių savanorių pastatytą paminklą žuvusiems už Lietuvos laisvę kariams, galiausiai – 1931 m. miesto aikštėję iškilusį Nepriklausomybės paminklą, ant kurio taip pat yra įrašas, raginantis prisiminti kovojusius už laisvę.

„Lietuvos kariuomenės istoriją Kretingoje galima papasakoti labai įdomiai, kad ir einant per kapines. Čia ilsisi V. Nagius-Nagevičius. Paminklai leidžia prisiminti ir kovas su bermontininkais, ir su bolševikais bei lenkais, nes kretingiškiai dalyvavo kovose su visais. Tai be galo palanki vieta istorijai pažinti, tik mes dar nesame iš jos sukūrę traukos taško“, – įsitikinęs V. Kuprelis.

---

Nepriklausomybės kovos Kretingoje:

• 1919 m. sausio 5 d. Vyriausybė įkūrė Kretingos srities komendantūrą ir jos komendantu paskyrė Konstantiną Vilimą.

• Komendantas K. Vilimas, apskrities viršininkas Vladas Pryšmantas ir klebonas Pranciškus Čepulis Laukžemėje surinko pirmąjį savanorių būrį.

• 1919 m. sausio 23 d. savanoriai Vilniaus gatve įžengė į Kretingą.

• Vienuolyne buvo įkurta komendantūra ir kareivinės.

• Prie laukžemiškių prisijungė iš Kartenos atžygiavę savanoriai.

• Savanoriams trūko ginklų, amunicijos ir uniformų. Kariams padėjo provizorius Vladas Grudzinskas, supirkęs iš vokiečių karių šautuvų ir šovinių. Savanorius rėmė ūkininkai: pirmieji duonos kariams atvežė Juozas Jurkus, Antanas Riauka ir kt.

• 1919 m. balandžio 6 d. srities komendantūra buvo pertvarkyta į Kretingos apskrities komendantūrą. Birželį komendantūros kuopoje buvo 40 savanorių.

• Iš vienuolyno komendantūra buvo perkelta į pirkliui G. Olšvangui priklausiusį namą Turgaus aikštėje, vėliau įsikūrė vaistininko Vlado Grudzinsko name Turgaus aikštėje.

• 1920 m. gruodžio mėn. komendantūroje buvo: 1 karininkas, 1 karo valdininkas, 63 kareiviai, 58 šautuvai, 2 revolveriai, 1850 šovinių ir kt.

• 1919 m. spalio mėn. bermontininkai užėmė Kretingą, nuginklavo 15 komendantūros karių ir įsikūrė vienuolyne.

• Kretingos komendantūra persikėlė į Karteną, o Kretingos apskrities šauliai rinko duomenis apie bermontininkų judėjimą ir užpuldinėjo pavienius jų būrius.

• Bermontininkus iš Kretingos apsk. į Klaipėdos kraštą išvijo Lietuvos kariuomenės 2-ojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo pėstininkų pulko 1-asis batalionas ir Latvijos kariuomenės daliniai.

• 1919 m. gruodžio 16 d. į Kretingą įžengė 2-asis pėstininkų pulkas. Gruodžio 21 d. pergalei prieš bermontininkus pažymėti kariuomenė Turgaus aikštėje surengė iškilmingą paradą.

Parengė Pranciškonų gimnazijos IIIG a klasės mokiniai Arūnas Jonkus ir Gvidas Serepinas

• Rašyti komentarą (3)