|
|
|
Didesnis mokinio krepšelis mokytojų nedžiugina
Mokinio krepšelis šiemet, palyginus su 2015 metais, didėja nuo 980 iki 1014 eurų, tačiau šią savaitę mero Juozo Mažeikos sukviesti rajono švietimo įstaigų profsąjungų atstovai dėl to nedžiūgavo.
Kretingos rajono savivaldybės 2016 metų biudžeto projekte mokinio krepšelio lėšų yra 8 mln. 18 tūkst. eurų, iš kurių 143 tūkst. skirti mokinių neformaliajam ugdymui. Pernai – laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. – neformaliam mokinių ugdymui rajono Savivaldybė gavo 48 tūkst. eurų, ir šie pinigai nuo mokinio krepšelio buvo atsieti. „Turime klausti ministrės (švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, – aut. past.), kodėl taip pasielgta su mokinio krepšeliu, kad jame atsidūrė ir pinigai neformaliajam ugdymui“, – siūlė Švietimo įstaigų profsąjungos rajono susivienijimo vadovė Eugenija Daniuk. Tiek jinai, tiek kiti kolegos bei Savivaldybės tarybos Švietimo komiteto nariai Vilius Adomaitis ir Darius Petreikis buvo įsitikinę, kad mokinio krepšelio padidinimas, į jį įdėjus neformaliojo ugdymo lėšas, yra apgaulingas: kai kurios mokyklos neformalaus ugdymo lėšų gali ir negauti, jeigu mokyklą lankantys vaikai neformaliame ugdyme nedalyvaus. „Tie 143 tūkstančiai yra skirti vaikams, o ne kažkam“, – prieštarauti bandė meras. „Viskas tvarkoje, bet mokytojų atlyginimų sąskaita užimame vaikus“, – buvo įsitikinęs V. Adomaitis. Atėmus iš mokinio krepšelio neformalaus ugdymo lėšas, šių metų mokinio krepšelis yra 993 eurai, kai pernai buvo 980 eurų. Tad šiuometinis, ir be pinigų formaliam ugdymui, visgi yra 13 eurų didesnis. Kaip ir ankstesniais metais, bus sudarytas 7 proc. krepšelio rezervas. Rezervo lėšos perskirstomos toms rajono mokykloms, kurioms dėl mokinių skaičiaus pokyčio, kitų aplinkybių tų lėšų trūksta. Pagal praėjusių metų rugsėjo 1 d. tarifikacijas – atlyginimų dydžius, šių metų Savivaldybės mokinio krepšelyje dar trūktų 178 tūkst. eurų. Tikrasis minusas paaiškės šią savaitę, kai švietimo įstaigos Savivaldybės administracijos Švietimo skyriui pateiks naujausias tarifikacijas. Antradienį susitikęs su profsąjungiečiais ir Savivaldybės tarybos Švietimo komiteto nariais meras J. Mažeika taip pat aptarė rajono švietimo įstaigų vadovams taikyti siūlomus tarnybinių atlyginimų koeficientus. „Turiu teisę vienašališkai patvirtinti koeficientus direktoriams, tačiau esu pažadėjęs piniginius reikalus derinti su profsąjungomis, todėl tą ir darau“, – sakė meras, Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila, pažymėjęs, jog ministrės įsakymu, koeficientų žirklėse yra padidinta apatinė jų dalis, o viršutinė palikta ta pati. A. Sungailos teigimu, atlyginimai didėja visiems mokyklų vadovams, tik skirtingai: vieniems viena–dviem dešimtosiomis koeficiento, kitiems – ir daugiau, kaip antai Darbėnų gimnazijos direktorei Sonatai Litvinienei, kuri įgijo antrąją vadybinę kvalifikaciją. Mokyklų vadovų alga priklauso ir nuo vadovo darbo stažo, kvalifikacijos, mokinių skaičiaus mokykloje. Ministrės įsakymu, direktoriams nebeleidžiama turėti pamokų ir uždirbti papildomai. J. Mažeika prisipažino, jog padarė išimtį Simono Daukanto pagrindinei mokyklai neseniai vadovauti pradėjusiai Sigitai Jonaitienei. „Leidau jai pagal terminuotą darbo sutartį Pranciškonų gimnazijoje turėti istorijos pamokas abiturientams ir užbaigti juos paruošti egzaminams. Gimnazijos vadovai to labai prašė“, – teigė meras. „Perspėjome direktorius, kad jie neskriaustų ir savo mokytojų, pavaduotojų“, – sakė A. Sungaila, merą užtikrinęs, jog proporcingai didėja visų mokyklų pedagogų atlyginimai. V. Adomaitis paprieštaravo: „Kalbame apie koeficientus, o ar tikrai didės visa alga visiems mokytojams? Kiek žinau, mokytojams algos sumažės“. V. Adomaičiui pritarė kolegos Darius Petreikis, Irena Grabienė, Elvyra Jurkienė. A. Sungaila neneigė, jog atlyginimai pedagogams gali ir mažėti, nes jie priklauso nuo darbo krūvio. Krūviui mažėjant, mažėja ir atlyginimas. J. Mažeika pastebėjo, jog mokyklos galimybės didinti mokytojams algas priklauso ir nuo mokyklos gaunamo mokinio krepšelio. „Jeigu mokyklos neturi mokinio krepšelio užtektinai, mokytojai negali ir papildomų valandų atlikti. Tačiau nė vienas neprivalo dirbti darbo, už kurį nemoka“, – tvirtino meras. „Atlyginimai mažėja, o darbai turi būti padaryti“, – merui oponavo D. Petreikis, pasiūlęs švietimo profsąjungoms, Švietimo skyriui bei mokyklų vadovams mokytojų darbo apmokėjimą aptarti prie apskrito stalo. Meras pritarė: „Pasiūlymas geras, o tokios diskusijos išvados – ministrei ant stalo.“ Kalbėdamas apie mokytojų papildomus darbus ir už tai gaunamą papildomą atlygį, A. Sungaila perspėjo, jog darbai turi būt i realūs, už projektinę veiklą, o ne prirašinėjami. Darbėnų gimnazijos socialinė pedagogė Dalia Puškorienė piktinosi, jos nuomone, per dideliu mokyklos bibliotekininkės darbo užmokesčiu ir siekė visiems mokyklų bibliotekininkams nustatyti atlyginimo vidurkį, tačiau tam pritariančių nebuvo. Švietimo komiteto narys Vladas Baltuonis siūlė mokyklų direktoriams atlyginimų nedidinti, o tam skirtus pinigus atiduoti mokytojams. V. Baltuonio supratimu, mokyklų vadovai geresnių algų nenusipelnė ir dėl to, kad jauni žmonės išvažiuoja į užsienį, vaikai mokyklose yra prastai maitinami. J. Mažeika pastebėjo, jog naujus tarifinių atlyginimų koeficientus švietimo įstaigų vadovams patvirtinti privalo ministrės įsakymu, kuris Savivaldybės lygmeny ne svarstomas, o vykdomas.
|
|
