Šilumos vartotojai bėga nuo kolūkinio principo

Šiemet šildymo sezoną Kretingoje pradėjo dar keli rekonstruoti namai: Lazdynų g. Nr. 5, Savanorių g. Nr. 54, Trumposios g. Nr. 5, Vilniaus g. Nr. 10.

„Pajūrio naujienos“ pasidomėjo, kokį renovacijos efektyvumą pajuto šių namų gyventojai.

Lazdynų g. name Nr. 5 gyvenanti Elzbieta Radikienė džiaugėsi, kad šią žiemą bute šilumą gali pasireguliuoti pati.

Temperatūrą pasirenka patys

Anot bendrovės Kretingos šilumos tinklai direktoriaus pavaduotojo Tomo Liaučio, Lazdynų g. name Nr. 5 kiekviename bute yra įrengti kompaktiški šilumos punktai su šilumos skaitikliais. Šiluma juose paskirstoma ne tik patalpoms šildyti, bet ir karštam vandeniui paruošti. Kiek tam šilumos reikia, sprendžia patys gyventojai pagal savo poreikius. Skaitiklių rodmenys apie sunaudotą šilumos kiekį GSM ryšiu perduodami į šilumos tinklų bendrovę.

Šiame name 66 kv. m bute gyvenanti 74-erių Elzbieta Radikienė sakė negalinti atsidžiaugti – esą po renovacijos situacija skiriasi kaip diena nuo nakties.

„Kai lauke taip šilta, šilumos atsisukti reikia labai nedaug, ir taip patalpose jos pakanka – koks 20 laipsnių. Balkone šiokiu laiku irgi galima be striukės sėdėti“, – pasikeitusiu gyvenimu džiaugėsi ji.

„Kituose minėtuose namuose šilumos kiekis šildymui paskirstomas dalikliais, kurie butuose sumontuoti ant šildymo prietaisų. Skirtumas tas, kad dalikliai neparodo radiatoriaus viso sunaudoto šilumos kiekio, o tik dalį nuo pastate sunaudotos šilumos“, – paaiškino T. Liaučius.

Jo teigimu, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, duomenys GSM ryšiu taip pat siunčiami bendrovei Kretingos šilumos tinklai. Čia jie apdorojami ir paskirstomas šilumos kiekis.

„Aš šiemet dar nė karto šilumos taip ir nebuvau atsisukus. Ne todėl, kad kokį papildomą eurą sutaupyčiau, bet kad ir taip namai šilti – 21–22 laipsnius siekia“, – atviravo Pranė Vasiliauskienė.

Savanorių g. namo Nr. 54 gyventojas Albertas Jedenkus lygino pernykštes sąskaitas su šiųmetėmis. „Už patalpų šildymą šiemet mokame gerokai mažiau“, – sakė jis.

To paties Savanorių g. namo Nr. 54 gyventojas Albertas Jedenkus teigė, jog už patalpų šildymą bei karštą vandenį spalį sumokėjęs tik 7 eurus, už lapkritį – kokius 23.

Didžiausias atnaujintų pastatų pranašumas yra tai, kad taupoma šilumos energija, o gyventojai patys gali pasirinkti juos tenkinančią patalpų temperatūrą.

Pasak T. Liaučio, didelės analizės nereikėjo atlikti, kad būtų galima įsitikinti, jog renovuotuose namuose šilumos suvartojimas sumažėjo. Per 2015 m. lapkritį šiuose namuose sunaudota vidutiniškai 6,95 kWh/kv. m, kai kituose namuose – 11,52 kWh/kv. m, vadinasi, 40,4 proc. šilumos energijos mažiau.

„Šilumos poreikis yra 20 procentų mažesnis dėl apšiltintų išorinių pastatų atitvarų bei dar tiek pat – dėl galimybės patiems gyventojams pasirinkti patalpų komforto temperatūrą“, – sakė T. Liaučys.

Efektyviausias taupymo būdas – kompleksinis

Pasak bendrovėje Kretingos šilumos tinklai šiomis dienomis apsilankiusio automatizuoto valdymo bei apskaitos sistemas diegiančios įmonės Kauno informatikos ir ryšių technologijų centro technikos direktoriaus Albino Rekaus, šilumą galima taupyti apšiltinant pastatus, galima ir tą šilumą efektyviai naudojant, tačiau efektyviausias yra kompleksinis taupymo būdas.

Direktoriaus nuomone, kolūkinis principas, kai išdalijama visiems po vienodai, yra iš esmės neteisingas, kiekvienas vartotojas turi sumokėti už jo paties realiai sunaudotą šilumos kiekį. Toks yra ir Europos Sąjungos reglamentas – ateityje sąskaitos už šildymą tik taip ir bus skaičiuojamos.

Kambariuose prie radiatorių primontuoti šilumos dalikliai matuoja ne šilumą, o skirtumą tarp radiatoriaus ir kambario temperatūrų.

„Tai leidžia nustatyti, kiek sąlyginių vienetų šilumos kambarys pasiima iš radiatoriaus. Po to duomenys pagal skaičiavimo metodiką paverčiami kilovatvalandėmis, ir suskaičiuojamas suvartotos šilumos kiekis“, – sakė A. Rekus. Anot jo, didžiausias efektas būna tada, kai gyventojas pats pamato, kiek jo bute sunaudojama šilumos, kai gali kontroliuoti ir situaciją valdyti. Dėl to sukurta informacinė sistema, prie kurios prisijungti internetu galima gavus asmenišką slaptažodį.

„Įsivedus jį, žmogus gali su kitais namo butais, neatskleidžiant jų numerių, palyginti, ar jo bute šilumos sunaudojama daugiau, ar mažiau, o gal – vidutiniškai. Be to, galima išsiaiškinti, kurio kambario radiatorius pinigų išeikvoja daugiausiai“, – teigė A. Rekus.

Kauno informatikos ir ryšių technologijų centras automatizuotas valdymo ir apskaitos sistemas diegia nuo 2010 metų, bet Lietuvoje yra įmonių, kurios tai pradėjo penkmečiu anksčiau.

Bendrovės Kretingos šilumos tinklai vadovo Jono Barzdžio žiniomis, vienintelio Kretingos mieste devynaukščio namo gyventojai jau kurį laiką butuose prie radiatorių turi įsirengę šilumos daliklius. Nors šis namas ir nėra apšiltintas iš išorės, vis tiek jame sutaupoma apie 15–25 proc. šilumos.

• Rašyti komentarą (13)