|
|
|
Kančių vietose virkauja tik vėjai
Priverčiamųjų darbų stovykla ir nacių konclageriu paverstas Dimitravo palivarkas ir Alkos kalnas. Erškėtynas ir Nagarbos piliakalnis. Tai – virtinė ta pačia kryptimi, pakeliui į Darbėnus, išsidėsčiusių mūsų krašto istoriją, dažniau – skausmingą, menančių Kretingos rajono vietų. Tačiau, nesant vieningo jomis besirūpinančio šeimininko, šiandieną šie objektai nevilioja turistų.
Sudėliotų istorijos mozaiką Priešais buvusį Dimitravo palivarką gyvenanti Ievos ir Mindaugo Žilinskų šeima bei kiti Tarvydų kaimo žmonės pastebi vasaromis po griuvėsius vaikštinėjant pavienius turistus. „Gal nukankintų žydų palikuonys, o gal prieš karą kalintų lietuvių giminaičiai čia atvyksta. Matom, kaip prie buvusio kalėjimo padeda gėlių, nuneša ir prie paminklo nacių aukoms atminti“, – pasakojo M. Žilinskas. Vyras svarstė, kodėl buvo išdraskytas sovietmečiu Dimitrave įrengtas muziejus, jeigu šios vietovės kupinos tokios skausmingos mūsų tautos istorijos. „Jeigu šias vietas sujungus į vieną turizmo maršrutą, jau vien iš jų galima susidėlioti spalvingą lietuvių tautos istorijos mozaiką, o Kretingos rajonas dar labiau sudomintų keliautojus“, – samprotavo M. Žilinskas. Muziejaus patalpas privatizavo Kretingos muziejaus, kuriam sovietmečiu priklausė Dimitravo filialas, direktorė Vida Kanapkienė tikino, jog po pertvarkos šalyje ji kreipėsi į Kretingos rajono tarybą, kad Dimitravo bei M. Valančiaus muziejus ir toliau liktų kaip jų padaliniai. „Dimitrave norėjome įrengti sovietmečio laikus atspindintį muziejų, įrengti tarsi mažąjį Grūto parką, tačiau vien žodis „kolūkis“ tuomet politikams kėlė alergiją. Išardė ekspoziciją, įkurdintą buvusio administracinio lagerio pastato I aukšte, o išlaisvėjusias patalpas leido privatizuoti ūkio šeimoms“, – teigė V. Kanapkienė. Ji tęsė mintį: „Jau buvome aplinkui sutvarkę aplinką, o daržinėje įkurdinę klojimo teatrą. Dabar šia teritorija privalo rūpintis Kretingos rajono paminklotvarkininkas ir seniūnija“. V. Kanapkienė mano, jog rajono politikai turėtų priimti sprendimą, ką toliau daryti – tvarkyti ar leisti nunykti šiam istoriniam objektui. „Aišku tik viena, kad privalo išlikti prie buvusio kalėjimo pastatyta skulptūra, nes autorius ją pritaikė būtent šiai vietovei. Antraip būtų pažeistos autorinės teisės“, – įsitikinusi muziejininkė. Ji sakė, jog dalis Dimitravo istorijos atsispindi neseniai Ūkvedžio name atidarytoje Kretingos karšto ekspozicijoje.
Politinis sprendimas – sudėtingas „Kultūros vertybių registre ši vieta tebėra registruota kaip muziejus. Esu klausęs rajono mero – ką darome su Dimitravo muziejumi, tačiau konkretaus sprendimo nesulaukiau“, – tvirtino Dimitravo teritoriją šiandieną prižiūrinčios Kretingos seniūnijos seniūnas Antanas Gedminas. Jis mano, kad priimti teisingą politinį sprendimą dėl šio objekto šiandieną nėra lengva. „Ką turėtume išryškinti ir ką akcentuoti: smetonmečiu čia kalėjo komunistai, o per karą naciai suvarė žydus, kuriuos sušaudė ant Alkos kalno. Gėlių vasaromis čia atveža ir vienų, ir kitų palikuonys“, – sudėtingas istorijos, susijusias su šia vietove, peripetijas dėliojo A. Gedminas. Anot jo, muziejuje įrengtuose butuose įkurdinus šeimas, žemė taip pat buvo išdalinta gyventojams, išskyrus kalėjimo teritoriją bei parką, kur stovi paminklinis akmuo. Kretingos seniūnija taip pat rūpinasi Nagarbos piliakalniu – įrengė stendą bei laiptus, vedančius į aukštikalnę. Alkos kalną ir Erškėtyną prižiūri Darbėnų seniūnija. Neverčia domėtis istorija „Kitąmet nuo Kretingos–Darbėnų kelio įrengsime nuorodą, kur buvo Dimitravo lageris. Tačiau negalime priversti pedagogus ar Turizmo informavimo centrą pasirūpinti, kad šios vietos būtų labiau lankomos“,– sakė seniūnas. „Mes renkame istoriją, populiariname su ja susijusias vietas, pasakojame apie jas besidomintiems žmonėms, leidžiame leidinius. Bet, mūsų žiniomis, turistai labiausiai domisi piliakalniu ir Erškėtynu, o į Dimitravą ir Alkos kalną tevyksta tik pavieniai asmenys“, – tvirtino Kretingos rajono turizmo informavimo centro vadybininkė Valdonė Žiobakienė. Anot jos, Dimitravas, Erškėtynas, Alkos kalnas ir Nagarbos piliakalnis yra pažymėti lankytinų Kretingos rajono vietovių žemėlapyje, o Erškėtynas įtrauktas į Švento Jokūbo kelią. *
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiojo specialisto Laisvūno Kavaliausko komentaras: – Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvoje komunistinis periodas buvo vertinamas labai kontraversiškai. Tai ir buvo priežastis nebranginti sovietinio palikimo, dėl ko šiandieną tenka gailėtis – išardytas ar sugriautas ne vienas muziejus, paminklas ar vertingas meno kūrinys. Mano žiniomis, Kretingos rajono savivaldybė nesiėmė jokios iniciatyvos atkurti Dimitravo muziejaus ekspoziciją ir tam neskyrė lėšų. Kultūros ir istorijos palikimui skirtos lėšos per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje nukreiptos į tuos objektus, kurie sovietmečiu buvo užmiršti ar visiškai sunaikinti. Kretinga susidėliojo savus prioritetus, o jų rezultatas – Tiškevičių dvaro, turėjusio daugybę palivarkų, tarp jų - ir Dimitravą, pagrindinio komplekso atkūrimas yra pavyzdys visai šaliai. *
DIMITRAVO palivarke 1937–1940 ir 1941–1944 m. veikė priverčiamųjų darbų stovykla, kur kalėjo asmenys už politinius prasižengimus: kumetyne įrengtoje akmenskaldėje jie buvo verčiami tašyti akmenis, kuriuos geležinkeliu išgabendavo tiesti Lietuvos kelius. Nacių okupacijos metais buvo žudomi žydai, tarybiniai aktyvistai bei prievolių neįvykdę valstiečiai, – iš viso nužudyta 1 tūkst. 770 žmonių. Ant netoliese esančio ALKOS kalno, buvusios pagonių šventyklos, buvo sušaudyta 510 Skuodo miesto žydų, kalintų Dimitrave. NAGARBOS piliakalnis – kuršių gynybinis įtvirtinimas tarp Tenžės ir bevardžio upelio. Jo papėdėje buvo gyvenvietė, kur aptikta X–XIII a. kultūrinis sluoksnis su ugniakurais ir žiestos keramikos liekanomis. ERŠKĖTYNAS – unikali sakralinė vieta, kur, manoma, vietinei Lazdininkų kaimo gyventojai apsireiškusi Mergelė Marija. Šiandien Erškėtynas yra tapęs mažuoju Kryžių kalnu.
|
|
