|
|
|
Nepripažįstantis tuštybių mugės
Jokios tuštybės – to iš savęs ir savo aplinkos tikisi kretingiškis Arvydas Songaila, tapęs ketvirtojo mados festivalio „Ikra mada“ atradimu ir gyvenantis beprasidedančios modelio karjeros nuotaikomis. Savo išvaizda kaipmat patraukiantis praeivių akį, vaikinas kviečia nesureikšminti išorės bei žvelgti giliau, ir mieliau norėtų būti vertinamas dėl savo gebėjimų ar asmeninių vertybių.
Vos prieš mėnesį krikštu mados scenoje 24-erių kretingiškiui tapo pasirodymas Kretingos dvaro menų festivalyje, kur jis demonstravo kraštiečio Evaldo Valantiejaus kolekcijos „MeditSpace“ rūbus. „Nors Evaldo iki tol nepažinojau, sutikau ekspromtu, pagalvojau, kad tai bus kažkas naujo ir įdomaus. O ir auditorijos baimės aš neturiu – baigiau studijas Klaipėdos universitete, praktiką atlikau Seimo Europos reikalų komitete, todėl teko ne kartą stovėti prieš auditoriją. Kur kas didesnė baimė – parodyti savo protą, o ne kūną“, – sakė Arvydas, kurį su E. Valantiejumi suvedė bendra draugė, paraginusi į kolekcijos pristatymą pakviesti patirties neturintį, tačiau neeilinės išvaizdos vaikiną. Būtent Kretingoje Arvydą pastebėjo viena iš festivalio „Ikra mada“ sumanytojų ir organizatorių Jurga Sutkutė, pakvietusi A. Songailą į modelių atranką Klaipėdoje. „Mes iš karto pajutome ryšį ir tai, kad galime vienas kitu pasitikėti, ėmėme bendrauti lyg seni draugai, todėl sutikau nedvejodamas“, – kalbėjo Arvydas. Drąsus debiutas Nors atrankoje A. Songaila ir jautėsi tarsi fosilija, mat buvo kone vyriausias iš visų pretendentų, sėkmingai ją įveikusį Arvydą savo kolekcijų pristatymams pasirinko keli užsienio kūrėjai – latvių trijulė Reinis Ratnieks, Arvils Linde bei Iveta Vecmane ir vokietė Hermione Flynn, ypatinga festivalio viešnia, „Ikra mada“ festivalio madų šou pristačiusi savo naują kolekciją „(in)difference“, kurioje tyrinėjama tai, kas apibrėžia lytį, ir kaip įvairios skirtybės formuoja nelygybę tarp lyčių. Androginiškąjį A. Songailą vokietė pasirinko finaliniu šios provokuojančios kolekcijos modeliu. „Iš pradžių net nežinojau pasirodymo koncepcijos ir su Hermione bendravome virtualiai. Kai pagaliau susitikome, dizainerė man parodė įrašą iš Niujorko mados savaitės, kur taip pat parodyta ši kolekcija. Tuomet ji manęs dar kartą paklausė, ar tikrai sutinku, nes šis pasirodymas jau nebus eilinis pasivaikščiojimas podiumu, – prisiminė A. Songaila. – Tai iš tiesų buvo drąsu, kadangi į sceną turėjau išeiti beveik nuogas, bet jei reiktų, kartočiau viską dar kartą, nes tai puikus būdas atsikratyti fobijų.“ Išvirkščias dėmesys Arvydas neslėpė, kad iš prigimties mėgsta provokuoti. Jo rūbai mokykloje kvepėjo saviraiška su trupučiu protesto. Vaikinas ieškodavo originalių sprendimų, nebijojo spalvų, norėjo išsiskirti, eksperimentavo ir ieškojo savo stiliaus. Dėl ryškesnės, kitokios išvaizdos Arvydą lydėjo patyčios, tačiau vidinė stiprybė neleido užsisklęsti savyje. „Jokia kritika neprivertė manęs atsisakyti to, kas esu iš tikrųjų. Niekada nesislėpiau ir neleidau, kad man liptų ant galvos. Tarp kitko, mokykloje net mano pravardė buvo „manekenas“, todėl dalyvavimas mados festivalyje tapo savotišku žvilgsniu į praeitį su ironija – kad ir po kurio laiko, bet įkūnijau savo mokyklinę pravardę, ji tarsi realizavosi. Galbūt kai kuriems tai sukels juoką, kiti manys, kad vėl bandau erzinti, sukelti apkalbas“, – svarstė A. Songaila, ir blogas patirtis vadinantis geromis. Šiandien Arvydas tik spėlioja, ar dėl perdėto ir nemalonaus dėmesio mokykloje ir mieste kaltas provincijos mentalitetas, ar įdomesni jo veido bruožai. „Kretingoje tai per daug sureikšminama. Būti kitokiu čia reiškia būti nenormaliu. Aplinkinių bandymai pašiepti mane žeidė, ypač jauname amžiuje. Bet man niekada nebuvo gėda už save, man buvo gėda už kitus, už aplinkinius“, – kalbėjo Arvydas, visiškai pritariantis Styvo Džobso minčiai, kad mokykla jaunus, potencialo kupinus žmones įspraudžia į tam tikrų standartų rėmus, žlugdančius asmenybių raišką. Šalta ir žeidžianti Mokykloje mokęsis vidutiniškai, atsidūręs akademinėje aplinkoje – studijuodamas viešąjį administravimą – Arvydas atrado laisvę ir malonumą mokytis: „Mano diplominis darbas apie lygias galimybes įvertintas aukščiausiu balu. Rašyti jį buvo be galo įdomu, nes galėjau gilintis į man labiausiai rūpimas temas.“ Akis atvėrė ir praktika Vilniuje – miesto kultūroje jis pasijuto savas: „Kultūrinė, etninė įvairovė duoda daug laisvės. Vilniuje aš nesijaučiu lyg ateivis, nesijaučiau taip, kaip Kretingoje, kur žmonės tiesiog įkyriai mane apžiūrinėja.“ Ir dabar savo gimtojo miesto gatvėse Arvydas – retas svečias. Nors čia tebegyvena, laisvalaikiui dažniau renkasi Palangą ar Klaipėdą. „Po visų patyčių šis miestas man tapo nebemielas, – kalbėjo Arvydas. – Liūdna ir dėl to, kad Kretinga tarsi susirgusi letargo miegu. Kol kas gebame rūpintis tik materialiais dalykais – rekonstruojame pastatus, asfaltuojame gatves, o turinys, ypač kultūrinis, kuris turėtų burti žmones, lieka tuščias.“
Nuo Biblijos iki Madonos Šiemet studijas užbaigusį kretingiškį domina daugelis sričių, todėl savo pirmąja specialybe neapsiriboja: „Nuo vaikystės norėjau būti aktoriumi. Pasvarstydavau ir apie mediciną ar valstybės tarnautojo poziciją. Bet tiek aktorystės studijų, tiek studijavimo Vilniuje atsisakiau dėl didelių išlaidų – mane užaugino viena mama, jai nebuvo lengva. Taip ir likau pajūryje ir prie žemiškesnių mokslų.“ Arvydą žavi astronomija ir tokie paprasti dalykai, kaip muzika, filmai, kelionės, mada, interjero dizainas. O didžiausias atsipalaidavimas – rudeniniai ir pavasariniai pasivažinėjimai riedučiais pajūrio dviračių takais. „Esu katalikas ir be galo mėgstu studijuoti Bibliją, – sakė A. Songaila. – Gauti savo asmeninę Bibliją buvo viena mano svajonių, kuri neseniai išsipildė. Biblija man yra knygų knyga. Skaityti romanų neprisiverčiu, man patinka mokslinė literatūra, knygos, leidžiančios pafilosofuoti.“ Senu Madonos fanu save vadinantis Arvydas tikino, kad ši asmenybė jam taip pat atvėrė daug domėjimosi sričių, mat pati labai daug veikia – nuo labdaringos veiklos iki žmogaus teisių gynimo. „Tai protinga ir stipri moteris, daranti daug teisingų ir gerų dalykų, bet tuo nesinaudojanti savo populiarumui pasiekti, atvirkščiai – ji provokuoja, elgiasi taip, kaip jai šauna į galvą, ir nebijo būti savimi. Mane žavi žmonės, kurie yra protingi, bet to neafišuoja, kurie nebijo iš savęs pasijuokti. Juk nebūtina nuolat kalbėti moksliniais terminais, kad parodytum savo erudiciją. Išmintis slypi paprastume“, – įsitikinęs A. Songaila. Laukimo laikas Festivalyje „Ikra mada“ vaikinas neliko nepastebėtas – sulaukė naujų pasiūlymų fotosesijoms. Jo teigimu, sėkmingi pirmieji bandymai iš tiesų davė stimulą išbandyti savo jėgas mados sferoje. „Jau po pirmojo pasirodymo Kretingoje sulaukiau daug teigiamų atsiliepimų, komplimentų. Nebuvau prie to pratęs. Lietuviai linkę nutylėti apie tai, kas gera, – savo patirtimi dalijosi Arvydas. – Atrankoje Klaipėdoje sutiktas jaunimas apskritai nustebo, kad nepriklausau jokiai agentūrai. Kai sulauki tiek gerų žodžių, imi svarstyti, kad gal šioje srityje tau iš tiesų sektųsi. Dabar gyvenu laukimu – ar tai jau viskas, ar tik nauja pradžia?“ Paklaustas, kodėl modelio darbo nepabandė anksčiau, Arvydas nuoširdžiai purto galvą – nors draugai ir ragino sudalyvauti panašiuose projektuose, vaikinas visada manė, kad ant podiumo žengia tik tie, kurie be galo pasitiki savo išvaizda, o jis niekada nesijautė ypatingu gražuoliu. „Atrankose susidūriau su įvairiu jaunimu. Dalis jų neturi savo nuomonės, niekuo nesidomi ir gyvena viltimi, kad jų išvaizda bus jų išsigelbėjimas. Tai kvepia be galo didele tuštybe, – mano A. Songaila. – Nors daug kas tvirtina, kad šiandieniniai jaunuoliai labai protingi ir pažangūs, man kartais atrodo, kad jie protingi tik tarp savo technologinių žaislų, bet nežino net kasdienių aktualijų. Todėl ir aš pats nenoriu nuskęsti tuštybių mugėje.“
|
|
