Žemaičių krašto vaišės – ir gausios, ir sočios

Salantiškė 44-erių Rasa Piluckienė turi tvirtą pomėgį – šeimininkauti, tad mielai talkina draugams, bičiuliams, giminaičiams, kai šie susirenka švęsti svarbiausių gyvenimo įvykių: vestuvių, krikštynų, jubiliejų. „Žemaitijos krašte be šeimininkių neapsieina ir laidotuvės – jų tradicijos labai gilios“, – pastebėjo moteris, kuri ir pagal išsilavinimą yra maisto paruošimo technologė.

Salantiškė Rasa Piluckienė pastebi, jog senosios vaišių tradicijos, kai stalai klote nuklojami gausiai maisto, sugrįžta, o kitur – nė nebuvo išnykusios. „Užtenka pabūti mūsų krašto laidotuvėse, kad suprastum, kiek giliai įsišaknijęs požiūris, kad žmogus turi būti pavaišintas ir pamaitintas“.

„Šeimininkauti pradėjau anksti – kartu su mama (Joana Vaškiene – aut. past.) prieš daugelį metų kepėme tortus. Pamenu, užsakymų būdavę tiek daug, kad prieš Naujuosius skubėdavome iškepti iki 40 tortų. Ir tai – namų sąlygomis. Labiausiai visų pamėgtas buvo „Medutis“, kurį kad ir kaip pagal vieną receptą bekeptum – jis kaskart vis kitoks“, – kalbėjo R. Piluckienė, kuri ir dabar, jei kas paprašo, iškepa visų pamėgtą šventinį skanėstą.

Anot šeimininkauti pamėgusios moters, per pastaruosius 20 metų požiūris į vaišes kito: kaimo žmonės labiau nori su išmone išpuoštų stalų, valgių įvairovės, o miestiečiai, atvirkščiai, prašo vadinamojo kaimiško stalo, kai karšti – ir ne vienas – patiekalai patiekiami bendrose lėkštėse, kai naujo karšto patiekalo reikia ir naktį, o rytmetį visi supuola prie sriubos.

„Jeigu kas girdėjo apie senąsias žemaičių vaišinimosi tradicijas, tai žino, jog jokia puota antrosios dienos rytmetį neapsieina be sriubos. O jų, patikėkite, ruošiame keturias: kopūstienę, cibulynę, šaltibarščius ir vis labiau populiarėjančią charčo – šiąja, tokia aštresne, žmonės labai džiaugiasi, mat po vakarykščio šurmulio ji padeda atgauti jėgas“, – pasakojo Rasa, pridūrusi, jog sriubos – tik maža dalis vadinamųjų pusryčių: šeimininkės dažnai dar verda cepelinus, kepa kugelius, o jeigu puotos kaltininkai savo šventei kiaulę pjauna – dar ir kraujinių vėdarų, žarnas pačios išvaliusios, prikepa. Gi svečiams užgaišus išvažiuoti, ruošiami ir pietūs, žinoma, vėl – gausūs. Nesuprastų žemaičių krašto žmonės laidotuvių be naktipiečių, kai atgiedojus Kalnus visi sėda prie gausiai nukrauto stalo, kai patiekiami karšti patiekalai, valgoma šaltų užkandžių, o ir stalas turi būti išpuoštas.

Mūsų kraštuose žmonės nė neslepia, kad į puotą eina skaniai pavalgyti, ir tik pasisotinus prasideda kalbos ir linksmybės. „Nori žmonės valgyti daug ir skaniai. Manau, jog prieš kurį laiką į madą atėjusių furšetinių „kąsnelių“ jau atsivalgė – kur mes dėsimės be tikro maisto, – įsitikinusi šeimininkė, kurios pastebėjimu, ne dažną pavyksta prikalbėti, kad atsisakytų sočių, su majonezu tiekiamų mišrainių. – Visada pasiūlome kažko lengvesnio, tegu ir ne tiek įprasto, tačiau tokios idėjos mūsų žmonių nežavi: „Koks balius be baltos mišrainės...“ – pasako, o mes, šeimininkės, galvojame, kaip ji dešimtmečiais nenusibosta“.

R. Piluckienės nuomone, dabar šeimininkėms – rojus, kai prireikia naujovių: internetas, knygos, įvairūs žurnalai – tik semk idėjas – neišsemsi. „Bet į visus naujus receptus žvelgiu atsargiai – dažniausiai juos pasikoreguoju, pritaikau mūsų turimiems produktams, žmonių skoniui. Galima sakyti, nuimu visas įmantrybes, kad žmogui būtų suprantama, ką jis valgo, iš ko valgis pagamintas. Be to, niekas mūsų ir nesuprastų, jeigu sugalvotume patiekalus patiekti kaip restoranuose – sakytų, įmantru, bet ar valgoma“, – kad senosios gausių vaišių tradicijos sugrįžta, o kitur – nė nebuvo išnykusios, tvirtino šeimininkė.

Naujus patiekalus ji visada išbandanti pati, pasiūlanti namiškiams, giminaičiams – jeigu šie pasako, kad tinka – vadinasi, naujienas galima pasiūlyti ir kitiems. R. Piluckienės pastebėjimu, mūsų krašto žmonės dar nelabai pripažįsta paprikos, nemėgsta alyvuogių, neskuba užsiprašyti jūros gėrybių, o štai pelėsinius sūrius jau išmoko valgyti – ir patiektus prie vyno, ir iš salotų nebeiškrapšto.

Žemaičių krašto vaišių stalo puošmena – virti vėžiai, išskirtinis akcentas – kiaulės galva. „Ją reikia gerai išmarinuoti, kuo aštresnė – tuo skanesnė, o ir atrodo tikrai įspūdingai. Būna, kad puota baigiasi, o galva nė neprapjauta – svečiai dažnai pasako, kaip tokią gražią ją valgysi. O būna, kad lieka vien tik kaulų krūva – dar ir kiaulės dantis tvarkingai šalia sudeda, – linksmai pasakojo Rasa, kurios pagrindinis principas gaminant valgį – kuo natūralesni prieskoniai, tad kai kurių ji pati ir užsiaugina, ir prisidžiovina. – Labai svarbu – ir geri įrankiai: šių prisikraunu visą dėžę – skolintais peiliais ar bulvių skutikliais niekada nesinaudoju“.

*

Rasos Piluckienės skaitytojams pasiūlyti valgių receptai

Brokolių mišrainė

Žalią brokolio galvutę apie 2 val. pamirkyti sūriame vandenyje, išgriebti ir nusausinti, išskirstyti gabaliukais. Saują džiovintų spanguolių nuplikyti, po to perlieti šaltu vandeniu. Vieną mėlynojo svogūno galvą smulkiai supjaustyti, jei bijoma aštrumo – nuplikyti ir perlieti šaltu vandeniu, nusausinti. Viską sumaišyti, patiekti su majonezu. Šią mišrainę galima praturtinti kepta paukštiena ir saujele pakepintų saulėgrąžų.

Netikri Kijevo kotletai

Jiems pagaminti reikės maltos paukštienos, į kurią įpilti šlaką grietinėlės, įberti truputį manų kruopų, kapoto česnako, druskos. Daugiau prieskonių nedėti. Įdarui imti 82 proc. riebumo sviesto, antra tiek – tarkuoto fermentinio sūrio. Įtarkuoti nulupto obuolio, įberti kapotų krapų. Masę išskirstyti pailgais cepelino formos gabaliukais, užšaldyti. Imti paukštienos, į ją įvynioti sviesto „cepelinukus“, suformuoti pailgus kotletus, juos pavolioti į miltus, po to į plaktą kiaušinį ir į persijotus džiūvėsėlius bei pabarstus su paprika. Eilėmis sudėti į kepimo rankovę, užrišti, kepti iki 180–190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje maždaug 30–40 min.

Šokoladinis pyragas

Jam iškepti reikės 100 g juodojo 70 proc. kakavos turinčio šokolado, 80 g miltų, 1 didelio šaukšto kakavos, 140 g sviesto, žiupsnio druskos, arb. š. uoginės paprikos miltelių arba čili, arb. š. kepimo miltelių, 2 tikrai didelių kiaušinių, 200 g rudojo cukraus (galima ir baltojo), 1 valg. šaukšto romo ir saujos šokoladinių „lašelių“, „žirnelių“ ar „pinigėlių“.

Šokoladą išlydyti su sviestu, atskirai išplakti kiaušinius su cukrumi, miltus – su prieskoniais. Visus produktus sumaišyti į vieną masę, kepti 25 min. iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Galima patiekti šiltą su ledais.

Gaivusis vanduo

Ant medinio iešmelio sumauti agurko, citrinos, apelsino gabaliukus ir mėtos lapą. Įstatyti į indą su geriamuoju vandeniu, galima įberti ledo kubelių.

• Rašyti komentarą (5)