|
|
|
Seniūnaičio pareigas vadina iššūkiu
Mikoliškių ir Žutautų kaimuose – apie 150 gyventojų. Prieš maždaug du mėnesius šios Žalgirio seniūnijos teritorijos seniūnaičiu išrinktas 26-erių Virgilijus Kaunas.
„Tokie ten ir rinkimai“, – juokėsi prisiminęs vyras. Esą viskas vyko darbo dieną ir darbo valandomis, nors buvo viešai skelbta, norinčių dalyvauti kandidatų daugiau neatsirado, o patį imtis šių visuomeninių pareigų paragino jo pirmtakė Rita Lukauskienė. Virgilijus teigė iššūkį priėmęs, nors abejojo, ar ir jis visiems įtiks. „Taip nebūna, vis tiek kas nors pretenzijų turės. Bet aš manau, jog svarbiausia yra gerbti žmones, kuo gali, jiems padėti ir paprasčiausiai būti teisingam“, – atviravo jis. Tą dieną, kai kalbėjomės, Žutautuose, gimtosios Virgilijaus sodybos kieme pasistatytame gyvenamajame vagonėlyje jaukiai įsikūrę Virgilijus su iš Rietavo kilusia žmona Jurgita laiką leido namie, mat į pamaininį darbą bendrovėje „Klaipėdos baldai“, sakė, skubės tik vakare. „Bet visada pusvalandžiu išjudėti tenka anksčiau negu reikėtų, nes kelias nuo mūsų kaimo iki Baublių – duobė prie duobės. Tuo keliu važiuojame ne mes vieni, be kita ko, pro čia darda ir mokykliniai autobusiukai, todėl naujasis seniūnaitis dabar vienu prioritetų ir laiko ieškojimą galimybių, kaip greičiau jį būtų galima paremontuoti“, – šypsojosi Jurgita. Bet šis tas ir per neilgą veikos laikotarpį jau padaryta: keletui gyventojų Virgilijus padėjo išsirūpinti kompensacijas už malkas. Anot žmonos, Virgilijus – geros širdies ir paslaugus, su vyresniais lengvai randa bendrą kalbą. „Pernai vasarą dalyvavome vestuvėse. Tradiciškai jaunieji ir svita šiokią dieną važiavo į kapines pagerbti ten palaidotų savo artimųjų. Pakeliui Virgilijus pamatė į kalną vežimėliu sunkiai besiiriančią senolę. Sustojo, įsikėlė su visu vežimu į mašiną ir pavėžėjo, kur jai reikia, – sakė, nieko tokio, kad vestuvininkai truputį ir palūkės“, – sutuoktinio poelgiu didžiavosi Jurgita. Prieš trejus metus susituokusi pora ir susipažino „Klaipėdos balduose“. Kai pastatų restauratoriaus specialybę įgijęs ir iki tol prie statybų, o paskui bendrovėje „Sakuona“ triūsęs Virgilijus šioje bendrovėje įsidarbino, Jurgita jau ten dirbo ir turėjo baldų gaminimo patirties. „Mūsų darbas nuolat reikalauja tobulėti, kas dvejus metus išklausome kursus, laikome egzaminus“, – pasakojo automatines stakles keleriais metais anksčiau negu vyras įvaldyti pradėjusi Jurgita, nors ir Virgilijus šiame darbe jau visą penkmetį skaičiuoja. Jauna moteris prisipažino taip pat turinti svajonę – vasarą surengti bendrą linksmą šventę visam kaimui, jei tik norinčių atsiras. Anot pašnekovų, aplink jaunimo nėra, daugiausia senyvų, dažnai ir vienatvės slegiamų žmonių. „Kai kurių vaikai gyvena mieste, bet retai teaplanko, todėl kitąkart mes patys jiems paliekame savo telefonų numerius, klausiame, gal ko senoliams trūksta, gal iš miesto ko parvežti, o gal ir pačius pakeliui pavėžėti“, – apie savo kasdienybę kaime pasakojo J. ir V. Kaunai.
|
|
