|
|
|
Keitėsi pasėlių deklaravimo taisyklės
Kitais metais žemdirbių tiesioginių išmokų administravimui bus taikomos atnaujintos taisyklės. Komentuodama jas Kretingos rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė teigė, kad ūkininkai galės deklaruoti įvairesnius kraštovaizdžio elementus, už kuriuos numatytos išmokos, o žalinimo tikslais galima bus laikyti ne tik pūdymą ar auginti azotą kaupiančius augalus, bet ir deklaruoti posėlius bei įsėlius. Sutrumpintas laikas Tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės 2016–2020 m. taisyklės numato, kad deklaravimas turi būti baigtas anksčiau negu pastaraisiais metais, t. y. iki birželio 6 d., o vėluojant jas bus galima teikti iki liepos 1 d. Deklaravimo pradžia ir paraiškų rinkimas nustatomas atskiru žemės ūkio ministro įsakymu. Naujose taisyklėse nustatyta, kad pievos ar ganyklos turi būti nušienautos ar nuganytos iki rugpjūčio 1 dienos. Žemdirbiams nebedraudžiama smulkinti pievų, numatyta galimybė jas panaudoti prekinės produkcijos gamybai, t. y. sudarant galimybę gauti daugiau beakcizio dyzelino. Taisyklėse patikslintas žolinių azotą kaupiančių augalų aiškinimas. Žolinių azotą kaupiančių augalų mišinys su kitomis žolėmis, kuriame vyrauja azotą kaupiantys augalai, turi būti deklaruojamas pagal kodą ŽMI, o azotą kaupiantiems augalams nevyraujant – pagal kodą GPŽ. Kitaip tariant, jei mišinyje vyrauja baltyminės žolės, jį tinka deklaruoti kaip azotą kaupiančių augalų plotą. Jei vyrauja motiejukai, eraičinai – tai jau paprasta pieva, ji nepripažįstama ekologiniu požiūriu svarbia vietove, jai netaikoma žalinimo parama. Ekologiniu požiūriu svarbia vietove gali būti deklaruojamas ne vien pūdymas ir azotą kaupiantys augalai, bet ir žaliosios dangos pasėliai, baltalksniai, žilvičiai, taip pat kraštovaizdžio elementai – medžių grupės ar miškeliai (iki 0,3 ha), tvenkiniai ir kūdros (iki 0,1 ha), sutvarkytos palaukės (nuo 1 iki 20 m) pločio, sutvarkyti grioviai (iki 6 m pločio). Žalinimo naujovės Viena žalinimo reikalavimų naujovių – kad juodojo pūdymo plote vieną kartą per metus, t. y. iki birželio 1 d., leidžiama panaudoti cheminius augalų apsaugos produktus. Įteisintas posėlinių ir įsėlinių augalų naudojimas įgyvendinant žalinimo reikalavimus. Posėliniai augalai yra pasėliai po ankstyvųjų daržovių ir bulvių, javų bei rapsų, o įsėliniai – įvairūs žoliniai augalai. Bet, pavyzdžiui, gryni dobilai netinka, nes jau bus traktuojama kaip atskiras pasėlis. Kad posėlis būtų priskirtas ekologinio kategorijai, jame turi būti matomas bent dviejų augalų mišinys, o ne viena kultūra. Taip siekiama užtikrinti bioįvairovę. Už lauką, kuriame auginami kviečiai, galima gauti žalinimo išmokas, jei prieš kviečius ir po jų bus pasėtos tinkamos, taisyklių sąrašuose numatytos, kultūros. Šie augalai turi būti sudygę ir matomi lauke po pagrindinės rūšies žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo. Pasėlių įvairinti nereikia, kai deklaruotos pievos iki 5 m. arba pūdymas sudaro daugiau kaip 75 proc. ariamos žemės, o likęs plotas – ne didesnis kaip 30 ha; daugiau kaip 50 proc. einamaisiais metais deklaruotos ariamosios žemės praėjusiais metais nebuvo deklaruota, o visoje deklaruotoje žemėje praėjusiais metais buvo auginami kiti pasėliai negu einamaisiais metais; deklaruoti vien daugiamečių sodinių plotai. Tokia paraiška iš karto atitinka išmokos reikalavimus. Deklaruojami medžių grupių ir (arba) giraičių bei tvenkinių ir (arba) kūdrų plotai pripažįstami atitinkančiais ekologiniu požiūriu svarbios vietovės reikalavimus, kai jie yra visiškai įsiterpę į ariamosios žemės lauką, arba yra tarp to paties ūkininko ariamosios žemės ploto ir nėra nutolę nuo ariamosios žemės daugiau kaip 5 metrus, t. y. iš visų pusių juos supa to paties žmogaus laukai. Jei kūdra, giraitė ribojasi su kelių asmenų sklypais, ji netinka deklaruoti kaip ekologiniu požiūriu svarbios vietovės elementas. Informuos ir seniūnijose Ūkininkai, siekiantys gauti susietąją paramą už daržovių auginimą uždarajame grunte (šildomuose šiltnamiuose), turi deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha uždarajame grunte auginamų daržovių plotą; šiltnamiuose gamybinę veiklą vykdyti ne trumpiau kaip 8 mėnesius per kalendorinius metus, auginti produkciją žemėje arba substratuose ant žemės, kuomet augalų šaknys turi sąlytį su žeme. Yra naujovių ir vertinant persidengiančius plotus. Esant mažesniam kaip 0,1 ha persidengiančiam plotui, iš ūkininkų nebus reikalaujama jokių įrodančių dokumentų, o paprasčiausiai parama už šiuos persidengiančius plotus nebus mokama nė vienam ūkininkui. Nauja ir tai, kad dokumentus, įrodančius teisę į deklaruojamą žemę, reikės pateikti tik tais atvejais, jei laukas nebuvo deklaruotas dvejus metus iš eilės. Tai naudinga žemdirbiams, kurie keičiasi laukais. Anksčiau dokumentus reikėjo teikti, jei laukas nebuvo deklaruotas vienerius metus. Pretenduojant į susietąsias išmokas už gyvulius, būtina, kad gyvuliai valdoje nepertraukiamai būtų laikomi bent 60 dienų. „Iki pavasario – dar toli, todėl ir pakeitimų, poįstatyminių aktų dar gali būti. Rengsime susitikimus su žemdirbiais, apie tai informuosime seniūnijų žemės ūkio specialistus“, – sakė Ž. Seniūnienė.
|
|
