Muflonus įkurdino Lietuvos tundroje

Šį gruodį į Salantų regioninio parko teritorijoje esantį Šauklių riedulyną, vadinamąją Lietuvos tundrą, buvo atvežta kalnų avinų – muflonų – banda. Aplinkosaugininkai tikisi, kad šie laukiniai gyvūnai natūraliai reguliuos kadagyno augmeniją ir kanopomis nugremš riedulius apaugančias samanas.

Salantų regioninio parko darbuotojai sutinka pirmuosius atvykėlius.

Veisiasi Viduržemio jūros salose

Salantų regioninio parko vyriausioji ekologė Dovilė Barčkutė teigė, jog į erdvų – 40 ha ploto – aptvarą jau yra paleista 18 muflonų, atgabentų iš Panevėžio miškų urėdijos. O po Naujųjų metų, siekiant pagerinti šių avies giminaičių genetinį fondą, iš Lenkijos ketinama atvežti dar vieną jų porą.

„Muflonų tėvynė yra Kaukazo kalnai, tačiau dabar laisvėje jie begyvena tik keliose Viduržemio jūros salose. Lietuvoje šis kalnų gyvūnas nebėra naujiena, – juos veisti bandė ūkininkai, tačiau muflonams netiko aplinka, juos naikino laukiniai mūsų krašto gyvūnai“, – kalbėjo D. Barčkutė.

Pajūrio kraštas, ji mano, yra palankus veisti muflonus. O rieduliai, primenantys jų gimtas vietas, labai tinka muflonų kanopų priežiūrai. Kaip ir paprastos avys, žiemą muflonas linkęs užsiauginti storą apsauginį riebalų sluoksnį. Šauklių riedulyne muflonų banda kol kas labiau glaustinėjasi palei aptvaro pakraščius. Kol adaptuosis, aplinkosaugininkai juos šeria grūdais ir šienu.

„Šie gyvūnai nėra išrankūs maistui: jie graužia kietą žolę, krūmus, samanas. Jau pastebėjome, kad pradėjo graužti krūmų atžalas, ko nedaro kiti gyvūnai“, – sakė D. Barčkutė.

Kalnų ožiai darbuosis kanopomis

Į Šiaurės vakarų pakraštyje ledynų slinkimo metu suformuotą ir išlikusį unikalų gamtos kampelį – Šauklių riedulyną – atvežti ir įveisti muflonus, tikino D. Barčkutė, buvo sumanyta dėl gana rimtos priežasties.

„Kadagynas yra natūrali atvira buveinė, ne miškas. Laukymes su kyšančiomis riedulių kepurėmis nuolat reikia šienauti, kirsti šakas. Viršum žemės išsikišę rieduliai apaugę samanomis, jas valyti būtų begalinės laiko ir lėšų sąnaudos. Todėl įžvelgdami, kad šie kalnų ožiai čia gali veistis ir riedulius nugremžti kanopomis, parengėme Europos Sąjungos projektą „LIFE+“ ir gavome lėšų jam įgyvendinti“, – sumanymą Lietuvos tundroje apgyvendinti muflonus apibūdino ekologė.

Atvežtų kalnų avinų amžius – įvairus, nuo brandaus patino iki pirmametės patelės. Iš viso už 18 gyvūnų sumokėta per 4 tūkst. eurų.

Tai, anot jos, ne pirmas atvejis Lietuvoje, kai ekologai į pagalbą pasitelkia galvijus: Žuvinto rezervate įveistos stotingos Herefordo karvės, Kurtuvėnuose ir Nemuno deltoje taip pat ganosi jų bandos, po Kuršių neriją – ožkos ir avys. Europoje jau yra įprasta natūralias buveines apgyvendinti kanopiniais gyvūnais.

Aplinkosaugininkai tikisi, jog 40 ha Šauklių riedulyno aptvare įsiveis iki 200 muflonų.

Muflonus matys lankytojai

Nors muflonai paleisti į aptvarą, tačiau riedulyno lankytojams, tvirtino D. Barčkutė, jau yra sudarytos sąlygos stebėti šiuos retus ir įspūdingais riestais ragais pasidabinusius gyvūnus.

Specialiais laiptais ir mediniu taku per aptvaro viršų lankytojai gali patekti į apžvalgos bokštą ir per žiūronus pamatyti juos, migruojančius tarp kadagių bei riedulių.

„Tenka palūkėti, kol išnyra šių gyvūnų siluetai. Muflonai yra baikštūs, laikosi bandomis. Tikimės, kad jų populiacija Šauklių riedulyne pagausės, – 40 ha plote jų galėtų įsiveisti ligi 200, tuomet jų skaičių jau tektų reguliuoti“, – kalbėjo D. Barčkutė.

D. Barčkutė neslėpė, jog visuomet išlieka rizika, kad piktadariai gali pakenkti gyvūnams: „Tačiau netoliese yra gyvenvietė, prie tvenkinio būriuojasi žvejai. O ir muflonas arti žmogaus neprisileidžia. Be to, jį saugo visa banda“.

• Rašyti komentarą (2)