|
|
|
Pakvietė įvertinti savo fizinę būklę
Kaip apskaičiuoti savo kūno masės indeksą, kokia mūsų vidinių raumenų būsena, kiek jėgos turi plaštaka, kaip veikia širdis ir kraujagyslės – į šiuos klausimus sau atsakė visi, sudalyvavę Kūno kultūros departamento inicijuotame sporto ir aktyvios gyvensenos projekte „Judėjimas – sveikatos šaltinis“, atkeliavusiame į Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją.
Lapkričio–gruodžio mėnesiais vykęs ir jau į pabaigą einantis projektas apkeliavo beveik visas 60 savivaldybių, kur savo patirtimi dalijosi Lietuvos sporto universiteto treneriai ir studentai. Kartu su Kūno kultūros departamentu projektą organizuojantys viešosios įstaigos „Sveikatinimo programos“ atstovai įkvėpimo šiam projektui sėmėsi Norvegijoje – stebėjo ir mokėsi, kaip Norvegijos piliečiai išsiugdė aktyvumo lauke tradicijas. Projekto „Judėjimas – sveikatos šaltinis“ vadovas, „Sporto biržos“ atstovas Mantas Bilotas tikino, kad šia iniciatyva pirmiausia siekiama patikrinti vietinių gyventojų fizinį pajėgumą ir parodyti žmonėms, kad sportuoti ir aktyviai judėti galima bet kokiomis sąlygomis, bet kokiu oru ir bet kokiu metu. „Atliekame keturis testus: flamingo testą, kuris parodo mūsų vidinių raumenų būseną, dinamometru tikriname plaštakos stiprumą, supažindiname su kūno masės indekso formule, kad prireikus žmogus galėtų pasitikrinti, ar jo svoris atitinka normą, – kalbėjo M. Bilotas. – Atliekame širdies ir kraujagyslių veiklos atsistatymo po fizinio krūvio testą – žmonės skaičiuoja savo pulsą per 10 sekundžių, tuomet atlieka 20 pritūpimų, minutę ilsisi ir vėl stebi, per kiek laiko jų širdies ritmas atsistato į normalią padėtį.“ Pasak M. Biloto, judėjimo trūkumas jauname amžiuje yra didelė problema – tai specialistai pastebi ir atlikdami testus. Tačiau į šio projekto užsiėmimus kviečiami įvairių amžiaus grupių atstovai. „Vedame ir šiaurietiško ėjimo pamokas. Dažniausiai vyresni žmonės labai noriai jose dalyvauja. Tarp trenerių yra ir bėgimo specialistas, galintis papasakoti apie bėgimo pagrindus – kaip pasirengti bėgimui, ką daryti prieš bėgimą, bėgimo metu ir pabėgiojus“, – sakė M. Bilotas. Renginio organizatoriai kretingiškius taip pat kvietė pasidalinti savo mintimis apie sportą, sveiką gyvenseną ir mėgstamiausias sporto šakas. Kretingos sporto mokyklos krepšinio ir bendrojo fizinio lavinimo treneris Vytautas Šližius tikino, jog sporto komandomis, medalininkais ir garsiais sportininkais Kretinga lenkia net Vilnių ir Kauną: „Kretingoje sportuoja visi. Vien sporto mokykloje yra apie 700 mokinių, o mokyklų sporto salės užimtos absoliučiai visomis darbo dienomis. Iš Kretingos kilę net šeši krepšininkai – medalininkai. Mūsų mieste krepšinis itin populiarus, tačiau nemažai jaunimo lanko boksą, rankinį, lengvąją ir sunkiąją atletiką.“ Pasak trenerio, tokį aktyvų domėjimąsi sportu lemia trenerių įdirbis ir pastangos ilgam sudominti bei motyvuoti vaiką. „Šešiolikmečius priversti ką nors daryti yra sunku, juos reikia sudominti, išmokyti siekti rezultatų ir būtinai ugdyti juos kaip asmenybes, – sakė V. Šližius. – Man svarbu, kad jie užaugtų gerais žmonėmis, o tada jau ateis laikas pakalbėti ir apie sportinius rezultatus.“
|
|
