|
|
|
Stojo prieš užmačias užvaldyti tvenkinį
Sužinoję, kad antrojo dvaro tvenkinio pakrantes ketinama išnuomoti vandenslydžio pramogas žadantiems verslininkams, su tuo nesutinkantys Padvarių gyventojai sukėlė bangas, užbėgdami galimiems įvykiams už akių. Gamtos oazę užkariautų triukšmas „Mus pasiekė žinia, kad Kretingos rajono savivaldybė susirašinėjo su viena įmone, teikiančia vandens pramogų paslaugas. Ši norėjo antrajame dvaro tvenkinyje įrengti vandenslydžio trasą, o salelėje atidaryti lauko kavinę“, – „Pajūrio naujienoms“ apie Savivaldybės ir verslininkų užmojus kalbėjo Padvarių bendruomenės centro „Trys tvenkiniai“ vadovė Ieva Latakienė bei jos aktyvistė Ona Stončienė, inicijavusi ir parašų rinkimo akciją. O. Stončienė neslėpė, jog prieš dvejus metus jų kaimo bendruomenei sumanius rengti Kaimo plėtros programos finansuojamą projektą, kad galėtų sutvarkyti tvenkinio pakrantes bei salelę, Seimo narė JolitaVaickienė jiems užsiminusi, jog jau yra asmenų, pretenduojančių ten įrengti poilsio zoną. „Įvykiai susidėliojo lyg mozaika, kai neseniai iš neoficialių šaltinių sužinojau, kad jau yra rengiamas planas užkariauti salelę – Savivaldybė susirašinėjo su vandens pramogas teikiančia įmone iš Vilniaus „Keberiokšt“. O kitas kretingiškis verslininkas užsimojo sutvarkyti greta ligoninės ir parko kvartalo esantį šabakštyną. Pamažu įsibrovę jie ten galės jaustis lyg privačioje valdoje, o mes, gyventojai, vietoj ramios gamtos turėsime kęsti triukšmą, ypač – jei sumanytų lauko kavinėje prekiauti alkoholiu“, – piktinosi O. Stončienė. Paveldotvarkininkai užstojo kelią Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis neslėpė, jog dėl leidimo plėtoti vandens pramogas II dvaro tvenkinyje, esančiame kultūros paveldo teritorijoje, šią savaitę buvo nuvykęs į Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinį padalinį. Tačiau paveldotvarkininkai tam nedavę sutikimo. „Iš pradžių vandenslydžiui galvojome panaudoti pirmąjį dvaro, arba kretingiškių vadinamąjį trečiąjį, tvenkinį. Tačiau ten jau yra įrengta poilsio zona su pliažu ir aikštynu. O tam, kad verslininkai galėtų teikti vandenslydžio paslaugas, reikalingas nemažas – 40 m pločio ir 180 m ilgio – tvenkinio plotas: skirtinguose jo pakraščiuose įrengiamos dvi atramos, tarp jų ištempiami lynai, ir jais čiuožiama vandens slidėmis. Nesant galimybių įrengti tokią trasą pirmajame tvenkinyje, pasiūlėme antrąjį“, – sakė P. Černeckis. Jis nesutiko su padvariškių teiginiu, kad Savivaldybė dėl šios pramogos jau vedė derybas su bendrove „Keberiokšt“ . „Jeigu būtume gavę paveldotvarkininkų pritarimą, būtume skelbę konkursą“, – sakė P. Černeckis. Vandens slidžių pramogoms, anot jo, netinka nė vienas kitas Kretingos miesto tvenkinys, nebent verslininkai susidomėtų Kurmaičių–Padvarių tvenkiniu.
Sieks grąžinti aristokratišką dvasią Kretingos muziejaus, kuriam priklauso dvaro parkas bei tvenkiniai, direktorė Vida Kanapkienė, iškovojusi, kad rūmai atsikratytų sovietinio priestato ir atgautų pirmykštį vaizdą, kad būtų atkurti senieji dvaro pastatai ir į juos sugrįžtų aristokratiška dvasia, sakė taip pat nepritarianti, kad tvenkinys ir jo prieigos pavirstų triukšmingų pramogų zona. „Kai skambino iš Savivaldybės, iš pradžių nebuvau įsigilinusi į jų projektą. Po to pasimečiau sužinojusi apie vandenslydžio pramogas. Aš nesu prieš sportą – po parką ir šiandien vaikštinėja šiaurietiško ėjimo mėgėjai, bėgioja lengvaatlečiai, tačiau antrasis tvenkinys yra kultūros paveldo teritorijoje ir agresyvesnės sporto šakos, kurioms priskirčiau vandenslydį, čia netinka“, – įsitikinusi V. Kanapkienė. Ji sakė, kad dvaras su tvenkiniais nuo seno tarnavo intelektualiam poilsiui, kur dvariškiai ir miestelėnai mėgavosi gamta, gėrėjosi čia perinčiais vandens paukščiais. Tvenkinyje irstėsi valtelės, ir V. Kanapkienė mano, kad šiandieną jame galėtų gyvuoti tik atgaivintos ramios paslaugos. „Prie II tvenkinio grafų Tiškevičių laikais buvo įveistas fazanynas, greta stovėjo sargo, kuris juos prižiūrėjo, namelis. Turiu viltį ateityje atkurti dekoratyvinių paukščių voljerą, kad parko lankytojai galėtų jais grožėtis“, – V. Kanapkienė neslėpė sieksianti į dvarą sugrąžinti ir senąsias tradicijas.
|
|
