|
|
|
Pabėgėlių krizė: vadovautis širdimi ir protu
Senajam žemynui išgyvenant naują teroro išpuolių bangą, nevienareikšmiškai imta žvelgti ir į pabėgėlių krizę, apėmusią Europą, tačiau Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovų teigimu, mūsų šalies pozicija nesikeičia: Lietuva laikysis įsipareigojimų Europos Sąjungai ir priims karo pabėgėlių šeimas, kurios prieš tai bus nuodugniai patikrintos.
Anot Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, tai, kas vyksta Sirijoje, neprasidėjo vakar: Bašaras al Asadas terorizavo savo paties žmones daugiau negu ketverius metus – žuvo apie 4 mln. gyventojų, prieš juos buvo naudojamas cheminis ginklas ir kitos represijos priemonės, todėl tai, kad žmonės bėga, yra natūralu. „Pagalbos pabėgėliams procesas reikalauja vadovavimosi ir širdimi, ir protu. Nepriimti jų galime tik tokiu atveju, kai turime informacijos, kad konkretus į Lietuvą norintis atvykti asmuo gali sukelti tam tikrų neramumų. Jau turime patirčių su sirais ir irakiečiais. Jie – ne valkatos, tai – žmonės, turintys išsilavinimą, profesiją, o kai kurie – ir nemažai pinigų. Jie tiesiog bėga nuo karo, o, kaip rodo statistika, 95 proc. pabėgėlių iš Sirijos yra karo pabėgėliai. Turime suprasti, kad jie nėra kaliniai ar daiktai. Žvelgdami į procesą, sugebėkime pamatyti konkretų žmogų, kuriam reikia užuojautos“, – sakė L. Linkevičius. Iššūkis Europai Anot užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento specialistės Rasos Žemaitytės, Europos Sąjunga šiuo metu susiduria su didžiausia pabėgėlių krize po Antrojo pasaulinio karo. „ES išorės sienų valdymo agentūros duomenimis, 2014 metais į ES atvyko beveik 300 tūkst. pabėgėlių, o per 9 šių metų mėnesius šis skaičius išaugo daugiau negu du kartus, vien rugsėjį į ES atvyko apie 170 tūkstančių pabėgėlių“, – sakė R. Žemaitytė. Su didžiausiais pabėgėlių srautais šiuo metu susiduria ES pasienio valstybės – Graikija, Italija, taip pat tranzito valstybės – Vengrija, Kroatija, o labiausiai norimos pabėgėlių šalys yra Vokietija bei Švedija. „Nors mums, ES piliečiams, dabartinis migracijos spaudimas gali atrodyti išties dramatiškas, bet ES nėra labiausiai šios problemos paveiktas regionas pasaulyje – Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro duomenimis, daugiau negu 85 proc. pabėgėlių ir persikėlusių asmenų gyvena besivystančiose šalyse. Daug žmonių į saugesnes vietas persikelia savo šalies viduje. O pabėgėliai pirmojo prieglobsčio dažnai ieško kaimyninėse valstybėse. Pavyzdžiui, didžiąją pabėgėlių iš Sirijos dalį priėmė Libanas, Jordanija, Turkija – net 90 proc. iš 4 mln. savo šalį palikusių sirų glaudžiasi šiose šalyse“, – teigė R. Žemaitytė. Migrantų geografija R. Žemaitytės teigimu, išskiriami trys pagrindiniai migracijos maršrutai: vidurio Viduržemio jūros, rytų Viduržemio jūros ir vakarų Balkanų. „Vien sausio–rugsėjo mėnesiais vidurio Viduržemio jūros maršrute užregistruota apie 130 tūkst. asmenų, dauguma atvyko žmonių gabentojų valtimis iš Libijos, Tuniso, Egipto. Šis maršrutas yra pagrindinis ir pabėgėliams iš konflikto zonų Eritrėjoje, Nigerijoje, Somalyje“, – sakė R. Žemaitytė. Rytų Viduržemio jūros maršrutu ES sieną šiemet nuo sausio iki rugsėjo mėnesio kirto 350 tūkst. asmenų. Manoma, kad tokį srauto padidėjimą šiuo maršrutu nulėmė migracijos įpročių pasikeitimas tarp Sirijos pabėgėlių, kuriems kur kas paprasčiau ir saugiau keliauti Turkijos, Graikijos keliu negu ilgesniu vidurio Viduržemio jūros maršrutu. Rytų Viduržemio jūros maršrutu į ES atkeliauja nemažai pabėgėlių iš Afganistano, Pakistano. Migrantai keliauja ir vadinamuoju vakarų Balkanų maršrutu: pirmiausia atvyksta į buvusią Jugoslavijos Respubliką, Serbiją ir Makedoniją, tuomet keliasi į Vengriją ir į kitas ES valstybes. Iki rugsėjo buvo užregistruota 155 tūkst. neteisėtai šiuo maršrutu atvykusių žmonių vien per Vengriją. Šiuo maršrutu keliauja dvi pagrindinės migrantų grupės – Balkanų piliečiai iš Kosovo ir Albanijos, taip pat pabėgėliai, keliaujantys iš Graikijos į kitas ES valstybes, ypač į Vokietiją, Suomiją. Ne vien pabėgėliai „Migracijos srautų sudėtis – įvairi, tačiau proporcingai didėja tarptautinės apsaugos prašančiųjų skaičius, ypač iš Sirijos, Irako, Afganistano – 90 proc. atvykstančiųjų rytų Viduržemio jūros maršrutu yra šių šalių piliečiai, apie 50 proc. jų yra sirai“, – teigė R. Žemaitytė. Iš visų padavusių prašymus dėl pabėgėlio statuso ar kitokios tarptautinės apsaugos, jie daugiausia – apie 90 proc. – patenkinami Sirijos ir Eritrėjos piliečiams, dažnai tokia apsauga suteikiama ir Afganistano, Irako, Somalio pabėgėliams, o migrantai iš Vakarų Balkanų valstybių, taip pat iš kai kurių užsachario Afrikos valstybių, dažniausiai pripažįstami ekonominiais migrantais – pabėgėlių statusą gauna kiek mažiau negu 5 proc. asmenų. „Tarnyboms nėra lengva priimti sprendimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo, kadangi srautai yra labai komplikuoti tiek tautine, tiek kilmės, tiek šalies palikimo motyvo prasme, – kalbėjo R. Žemaitytė. – Pagrindinės migracijos srautų priežastys ir juos skatinantys veiksniai visų pirma yra konfliktai ir politinis nestabilumas Sirijoje, Libijoje, Irake.“ Pabėgėliai iš Sirijos – ne naujiena Sirų pabėgėlių atvykimas į Europą nėra naujas fenomenas: pilietinis karas Sirijoje tęsiasi penktus metus, tačiau neproporcingai didelė pabėgėlių banga Europą užplūdo tik šių metų pavasarį, vasarą. Ir nors esama įvairių tokio reiškinio paaiškinimų, anot R. Žemaitytės, logiškiausia vadovautis kelių faktorių visuma: užsitęsęs nestabilumas Sirijoje ir kitose migrantų kilmės šalyse skatina tolimesnius masinius persikėlimus ir neleidžia pabėgėliams planuoti sugrįžimo namo. Kitas svarbus veiksnys – blogėja situacija ir sąlygos vadinamosiose pirmosiose prieglobsčio šalyse – Turkijoje, Jordanijoje, Libane. Tai skatina pabėgėlius palikti jas ir migruoti toliau į ES, ypač Graikiją. „Pavyzdžiui, Turkija išleido daugiau negu 6 mlrd. JAV dolerių pabėgėlių reikmėms, – komentavo R. Žemaitytė. – Libane pabėgėliai šiuo metu sudaro vieną ketvirtadalį visos populiacijos. Daugiau negu pusė sirų Libane ir apie šeštadalis pabėgėlių Jordanijoje gyvena žemiau skurdo ribos, vis sunkesnė tampa prieiga prie švietimo, sveikatos apsaugos paslaugų tiek pabėgėliams, tiek patiems šių šalių gyventojams.“ Europos atsakas Į pabėgėlių krizę Europa reaguoja remdamasi solidarumo ir atsakomybės principais, savo pamatinėmis vertybėmis bei tarptautinėmis prievolėmis. Ypač sutelktai ir aktyviai ES lygiu dirbama nuo šių metų pradžios, kuomet imta koordinuoti ir telkti visas ES vidinių ir išorinių veiksnių priemones. Nustatyti trys pagrindiniai tikslai: gelbėti žmonių gyvybes, užtikrinti apsaugą asmenims, kuriems jos reikia, ir valdyti sienas bei judumą. Anot R. Žemaitytės, ES deda visas diplomatines pastangas ir prisideda finansiškai, sprendžiant konfliktus Sirijoje, Irake, remia Jungtinių Tautų organizacijos vadovaujamą Libijos šalių konflikto dialogą. Prisideda prie Irako krizės sprendimo, teikia pagalbą užsachario Afrikai, ypač Eritrėjai. Migracijos politika yra vienas iš svarbiausių ES darbotvarkės klausimų ir politikos sričių. Ir nors jau matomi pirmieji rezultatai, valstybės narės raginamos dėti dar daugiau pastangų. „Veikia migracijos srautų valdymo ir koordinavimo taškai, vadinamieji „hot spots“ („karšti taškai“). Jų paskirtis – registruoti pabėgėlius, atskirti juos nuo neteisėtų migrantų, suteikti pagalbą. Tokių centrų įsteigimas jau sudarė sąlygas pirmiesiems prieglobsčio prašytojų perkėlimams ES viduje. Keliais reisais grąžinti ir vadinamieji neteisėti ekonominiai migrantai, neturintys teisės pasilikti ES“, – sakė R. Žemaitytė, pridurdama, kad iki šiol iš ES valstybių narių į savo šalis buvo grąžinama palyginti nedidelė dalis migrantų, pernai – mažiau negu 40 proc. Dar vienas svarbus aspektas – kova su nusikaltėlių tinklais: ES parengtas kovos su neteisėtu žmonių gabenimu planas, jau vyksta kelios saugumo gynybos politikos operacijos ir misijos. „Komisija pasiūlė padidinti pabėgėlių krizei skirtus išteklius 1,7 mlrd. eurų, vadinasi, 2015–2016 metais komisija iš viso pabėgėlių krizei išleis daugiau negu 9 mlrd. eurų. Palyginti, paramai žemės ūkui ES per metus skiria 58 mlrd. eurų“, – kalbėjo R. Žemaitytė. Valstybės narės taip pat kviečiamos skirti įvairiems fondams savo nacionalinių lėšų, kuriomis bus sprendžiamos pamatinės migracijos priežastys. Iš esmės stiprinamas ir ES bendradarbiavimas su Turkija, kuri yra svarbi pirmojo prieglobsčio šalis migrantams. Tarp pagalbos priemonių jai – finansinė parama, už tai turkai privalės stiprinti savo įsipareigojimus, susijusius su geresniu pabėgėlių srautų valdymu. ES taip pat padidino paramą valstybėmis narėmis nesančioms Vakarų Balkanų šalims, į kurias plūsta precedento neturintys pabėgėlių srautai. Lietuvos indėlis „Suprasdami problemos mastą, esame solidarūs, savo valia dalyvaujame pabėgėlių naštos tarp ES šalių paskirstyme, suteiksime pagalbą nuo karo bėgantiems žmonės, taip pat prisidėsime prie kitų ES veiksmų, pavyzdžiui, pagal išgales teikiame paramą nuo konfliktų nukentėjusiems regionams. Lietuva siekia ir yra pasirengusi padėti pabėgėliams tiek iš Šiaurės Afrikos, tiek iš Viduriniųjų Rytų, tiek iš mūsų artimosios kaimynystės, ypač Ukrainos“, – sakė R. Žemaitytė. Vidaus reikalų ministerijos atstovo Arnoldo Piktžirnio teigimu, reikia pripažinti, kad iki šiol pietinės ES sienos buvo „kiauros“, tačiau bendrų veiksmų jau imtasi ir mūsų šalies Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai juose aktyviai dalyvauja. Jie taip pat dirba su galimai padirbtų dokumentų identifikacija Graikijoje, Italijoje, Vengrijoje. Šios ministerijos pareigūnai rūpinsis pabėgėlių perkėlimu iš trečiosios ar iš ES šalies: vykdys jų atranką, apklausas, statuso suteikimo procedūras. „Jungtinių Tautų duomenimis, 51 proc. visų pabėgėlių turi Sirijos dokumentus, bet patirtis rodo, kad tai nebūtinai yra sirai. Lietuva yra pasiryžusi suteikti pagalbą tiems, kuriems jos iš tikrųjų reikia. Atskirti šiuos žmones – mūsų pareigūnų užduotis, – komentavo A. Piktžirnis. – Pareigūnų patikrinti asmenys iš Sirijos, Irako ar Eritrėjos bus gabenami į Lietuvą, kur jiems skubos tvarka bus suteikiamas prieglobstis. Prioritetą teikiame šeimoms, nes tai leistų ne tik suteikti pagalbą labiausiai pažeidžiamoms grupėms, bet ir maksimaliai užtikrintų saugumo aspektus.“ Pasak A. Piktžirnio, nereikėtų baimintis ir dėl pabėgėlių išvykimo iš Lietuvos vos čia gavus prieglobstį, mat atsidūrę kitoje šalyje pabėgėliai netektų visų privilegijų, kurias suteikia pabėgėlio statusas. Pirmoji irakiečių šeima Lietuvą pasieks šią savaitę. Integracijai – vieneri metai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lygių galimybių skyriaus vedėjos Eglės Čaplikienės žodžiais, pabėgėlių integracijos sistema Lietuvoje veikia daugiau negu 10 metų. „Kasmet pas mus patenka apie 120 žmonių, kuriuos privalome integruoti. Dabar jų bus penkis kartus daugiau, nes tie 1 tūkst. 105, kuriuos įsipareigojome priimti, pasiskirstys per dvejus metus. Tam optimizavome pabėgėlių priėmimo centro Rukloje veiklą, kur šiuo metu gyvena apie 40 pabėgėlių“, – sakė E. Čaplikienė. Centre vienu metu gali gyventi 150 žmonių, integruotis jiems padeda per 40 darbuotojų, tačiau prireikus, jų skaičių planuojama padidinti. Centre pabėgėliai praleis iki trijų mėnesių ir gaus apgyvendinimo, sveikatos priežiūros, teisines, vertimo paslaugas, bus aprūpinti drabužiais, patalyne, mokyklinėmis prekėmis, lankys privalomus intensyvius lietuvių kalbos kursus. Kiekvienam žmogui yra mokama pašalpa maistui ir smulkioms išlaidomis – 71 Eur. „Pabėgėlių centre žmogus yra įvertinamas profesine prasme – ką jis galėtų, ką norėtų veikti. Planuojame Rukloje įsteigti ir mobilią darbo biržą“, – sakė E. Čaplikienė. Po trijų mėnesių pabėgėliai keliaus į konkrečios savivaldybės teritoriją, kurioje toliau tęsis adaptacija ir integracija. Čia jiems padės kuratorius – nevyriausybinės organizacijos arba savivaldybės atstovas, kuris padės išsinuomoti butą, įsigyti būtiniausių daiktų, išmokės pašalpas. „Planuojama, kad savivaldybės teritorijoje parama integracijai bus teikiama 12 mėnesių, tiek pat laiko bus mokamos išmokos. Išmoka nebus atimama ir įsidarbinus, tačiau ji bus mažinama. Šiuo metu vienam žmogui per mėnesį numatyta skirti 204 eurus. Pusę metų jis gaus visą sumą, tuomet pašalpa bus mažinama. Žmogus turi jausti spaudimą įsidarbinti“, – teigė specialistė. Po integracijos periodo savivaldybėje pabėgėliai neteks paramos ir privalės gyventi tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos piliečiai: jiems galios tos pačios galimybės integruotis į darbo rinką, jeigu gyvens nepasiturinčiai, turės teisę naudotis pinigine socialinės paramos sistema, gauti Europos pagalbą maisto produktais, skiriamais skurstantiems asmenims. * Vieno asmens perkėlimui ir integracijai iš viso ES skiria 6 tūkst. eurų. „Į rankas“ pabėgėlis gaus tik pašalpas, iš jų turės susimokėti už visas paslaugas – būstą, maistą ir t. t. Vienam žmogui kas mėnesį bus skiriami 204 eurai, dviejų žmonių šeimai – 306 eurai, trijų – 408 eurai. Jeigu šeimoje daugiau negu trys asmenys, už kiekvieną žmogų papildomai skiriama po 51 eurą, tačiau viena šeima, nepriklausomai nuo jos narių skaičiaus, kas mėnesį galės gauti ne daugiau negu 510 eurų. Taip pat bus skiriama vienkartinė pašalpa įsikurti savivaldybėje – 204 eurai. Šeimoms gali būti skirta po 60 eurų vaikų darželiui, pašalpa mažamečiams vaikams (iki 2 metų – 28,5, nuo 2 metų – 15 eurų), kitos vienkartinės išmokos. Pabėgėlių integracijai kitų metų biudžete planuojama 5,5 mln. eurų, didžioji dalis išlaidų bus padengta Europos Sąjungos lėšomis, dalis sumos Lietuvai bus pervesta antrojoje 2016 metų pusėje.
|
|
