Pusę gyvenimo atidavusi ligoniams

Medicinos seserimi Kretingos ligoninėje bei Palangos „Jūratės“ sanatorijoje 44 metus dirbusi Eugenija Kažukauskienė-Jokubauskienė šį gruodį švęs brandų savo gyvenimo jubiliejų – jai sukaks 90 metų. Moteris sakė, jog pati niekada rimtai nesirgusi, o kūno bei sielos stiprybės semiasi iš gamtos ir tikėjimo.

Savo 90-mečio jubiliejų Eugenija pasitiks su artimaisiais, tarp kurių – sūnaus Arūno vaikaičiai, o jos proanūkiai – Karolis ir Adas.

Graži sau ir pasauliui

Nuotaikinga ir puošni – su suknele ir bateliais, tvarkingu manikiūru, kurį, sakė, pasidariusi pati – Eugenija „Pajūrio naujienų“ korespondentus pasitiko savo anūkės Ramunės ir jos vyro Vytauto Leketų namuose, Kretingoje.

„Atsikeliu rytą ir geresnius drabužius apsirengiu, galvoju: kai numirsiu, vis tiek jie paliks. Jokių kremų nenaudoju, tik šviežia grietine išsitepu veidą ir rankas. Pasidažau lūpas, – dar noriu būti graži pati sau ir aplinkiniams. Žiemą mažai kur išeinu: tvarkau kambarius, verdu valgį, daug meldžiuosi – dykai laiko neleidžiu. O vasarą darbų – į valias: sodinu daržus, prižiūriu gėles, pati užsiauginau ir pražydinau ananasą“, – džiaugsmingai kalbėjo Eugenija. Palangoje išvien su sūnumi Augenijumi gyvenanti moteris neslėpė, jog dabar labai laukianti savojo jubiliejaus – švęs kavinėje, suvažiuos artimieji ir giminės.

„Draugių jau nebeturiu – visos išmirė. O aš dar jaučiuosi gerai: vaikštau be lazdos, akinių skaityti prireikė tik nuo 85-erių, kai išoperavo kataraktą. Tąsyk pirmąsyk gyvenime ir į ligoninę paguldė, nors pati visą gyvenimą buvau šalia ligonių“, – kalbėjo garbaus amžiaus moteris.

„Nuo jūsų švirkšto visada likdavo geriau, o nuo žodžių – ramiau“, – taip ant 1963 m. darytos nuotraukos Eugenijai užrašė dėkodama ligonė Venckienė.

Ligoniais rūpindavosi naktimis

Pagal pirmojo vyro pavardę, kokią ją pažinojo kretingiškiai, – Kažukauskienė, Eugenija 17 metų dirbo Kretingos ligoninėje: iš pradžių senojoje, Kęstučio gatvėje, o vėliau – dabartinėje.

„Dirbau Vidaus ligų skyriuje naktimis, nes auginau du mažus vaikus – sūnus Arūną ir Augenijų. Pernakt palatose po 60 ligonių vienai seselei reikdavo apeiti: vaistus suleisti, taures pastatyti, basonus nešioti. Turiu retą – ketvirtąją – kraujo grupę, prireikus, esu nesyk ir kraujo davusi. Gerai prisimenu daktarus: Juozą Pipinį, Edmundą Miščiką, Maštarienę, Jarulaitį, o vyriausiuoju gydytoju tuomet buvo Baškevičius“, – moteris vardino gydytojų pavardes, tik prisipažino primiršusi kai kurių jų vardus.

Iš nuovargio stipriai pradėjus sopėti kojoms, sunkų darbą ligoninėje ji pakeitė į gerokai lengvesnį – sanatorijoje, kur ir sulaukė pensijos.

Pirmojoje laidoje po karo

Kaip ir daugumai jos kartos žmonių, Eugenija mano, gyvenimas nebuvęs rožėmis nuklotas. Bet jai pasisekę, kad tėvai išleido į mokslą: ji kilusi iš Šatraminių kaimo, Mosėdžio valsčiuje. Seneliai buvę bajorai, o tėvai Ona ir Antanas Baužiai valdė nemenką ūkį. Šeimoje gimė 14 vaikų, tačiau gyvų belikę tik keturiese.

Eugenija baigė Skuodo gimnaziją, o 1945 m. – Klaipėdos medicinos seserų mokyklą, pirmąją jos laidą.

Ištekėjusi už Kazimiero Kažukausko, susilaukė 2 vaikų, tačiau vyras ją paliko. Vėliau moteris buvo ištekėjusi darsyk už Alfonso Jokubausko ir, tikino, laimingai abu nugyvenę 13 metų.

Šiandieną ji džiaugiasi 4 anūkais ir 5 proanūkiais, iš jų vyriausiam Karoliui – 18-ka, o mažyliui Adui – vieneri. Jiedu, beje, yra broliai.

• Rašyti komentarą (5)