|
|
|
Tautosakos lobiai – iš pirmų lūpų
Kretingos kultūros centro Šukės folkloro ansamblio „Šukupis“ vadovas Alvydas Vozgirdas, sumanęs iš pirmų lūpų surinkti dar gyvus tautosakos perlus, į kompaktinę plokštelę įrašė Vaineikiuose gyvenančios 87-erių Kazimieros Kubiliūtės- Martinkienės dainas bei pasakojimus.
Perdainavo motinos dainas Aplankius pas dukterį Virginą Stasę Stanislauskienę Girkaliuose žiemoti nusprendusią Kazimierą, ši pasitiko žvaliai, o paprašyta išsyk užtraukė šmaikščią dainą. „Čia mano tėvo Domininko Kubiliaus, gimusio 1896 m. Juodupėnuose, tarnavusio Lietuvos kariuomenėj, patekusio į nelaisvę Lenkijoj, kalėjime išmokta daina. Bet mūsų ansamblio vadovas neleidžia jos dainuoti, sako, čia – politinė daina, šiandien nedera kiršintis tautoms“,– juokavo Kazimiera. Visas įrašytas dainas, ji sakė, išmokusi iš savo mamos Salomėjos Rutytės-Kubilienės, atsiminusi ir kelias dėdės Alekso bei dėdienės Filomenos dainas. „Mama buvo lyg gyvsidabris: kiek ji nudirbdavo darbų – pati verpė, audė, siuvo saviems ir svetimiems, apeidavo daržus ir gyvulius. Vis bėgte, o dainos nenueidavo nuo lūpų. Gimdė 14 kartų, užaugom 8-iese, ir visi šiandien tebesam sveiki ir gyvi. Aš esu antroji, o vyriausiai Salomėjai vakar suėjo 89-eri. Ta proga dar į romansų vakarą buvom nuvažiavę“, – savo šeimos gyvybingumu džiaugėsi senolė. 90-metė vedė vestuves Kazimiera pasakojo, kad jos mama Salomėja sulaukė 98-erių, paskutinį dešimtmetį ligi mirties abi gyveno Vaineikiuose. „Visų kaimo žmonių ji buvo mylima: be jos nei „būdynės“ neapsieidavo, nei Gavėnia. Buvo šmaikšti, energinga, visus giminės balius užvesdavo: tai naują eilėraštį iš kalendoriaus lapelio išmokusi, tai kokį juokingą pasakojimą išgirdusi. Kiek ji anekdotų, pokštų mokėjo“, – prisiminė Kazimiera. Ją papildė duktė V. S. Stanislauskienė: „Mūsų „baba“ turėjo jau 90 metų, kai vedė savo proanūkės Virginijos vestuves. Muzikantai buvo be amo, sakė – mums tą „babą“ atiduokit. Kiekvieną svečią ragindavo išgerti savo „ritintinį“ – išlenkti taurelę jos naminukės, o paskui – kiek pats nori. Visus ragindavo, o pati nemačiomis šliūkšt po stalu į tyvuliuojančią pelkelę“.
Gimdė kartu su motina ir dukra Kazimiera atsimena ir savo tėvą, 10-čia metų vyresnį už mamą, turėjus gražų balsą: „Tėtelis kai užtraukdavo, lyg upelis nuvingiuodavo. Tėvai išeidavo į darbus, o mes, 4–5 vaikai, susilipdavom į mažųjų vygę – vienas už kito nugaros, mažąjį – į skreitą, įsisūpuodavome ir plėšdavom tėvų dainas. Mūsų namai per Užgavėnes ir kitas šventes būdavo pilni žmonių. Visą kaimo jaunimą ilgais žiemos vakarais priimdavo vakaroti: žiedą dalindavom, žiužį mušdavom“. Jų šeima buvusi mažažemių, todėl Kazimiera anksti ištekėjo už Juozo Januškos iš Mosėdžio. Su juo susilaukė 5 vaikų, – gyvų šiandieną likę keturi: be 65-erių Virginos Stasės, dar – 59-erių Stasys, 53-jų Violeta ir 46-erių Jurgita. Senolė juokavo, kad vyresnės jų giminės moterys savo gajumu nenusileidžiančios jaunesnėms: „Aš gimdžiau kartu su savo mama: kai ši laukėsi jauniausio Antano, aš gimdžiau Virginą, o mano jaunėlė Jurgita gimė kartu su anūke Virginija“. Jos vyras Jonas taip pat buvęs dainingas, tik traukdavęs visokias „balabuškas“ ir tuo erzindavęs ją. Užtat turėjęs gerą iškalbą ir mokėjęs linksminti žmones – nesuskaičiuotum, kiek vestuvių supiršliavęs. Abu lankė kaimo saviveiklos kolektyvus – dainavo, vaidino. Kazimieros jaunėlė tebuvo vos ketverių, kai jos Jonas nuskendo. Vėliau moteris ištekėjo už našlio Alfonso Martinkaus, kuris mažiesiems vaikams pakeitęs tėvą. Sutuokė 17 giminės porų K. Martinkienė ir jos duktė Virgina Stasė tikino, kad daininga ir kūrybinga esanti visa jų giminė. Švęsti bendras šventes jie susirenka Girkaliuose, į prieškario vokišką sodybą, kurią atkūrė čia ir ūkininkaujanti V. S. Stanislauskienė. „Kai suvažiuojame, mums nėra kada bevalgyti ir gerti: liejasi dainos, eilės, pasakojimai“, – tvirtino abi moterys. Pasakorės talentą iš tėvo paveldėjusi Virgina Stasė yra giminės vestuvių vedančioji, surengusi net 17 vestuvių puotų. Kazimieros brolis plungiškis Adomas Kubilius rašo eiles ir yra išleidęs jų rinktinę, klaipėdietė sesuo Elvyra Mišeikienė – taip pat, o vyriausioji sesuo Salomėja smalsi ir mėgstanti keliauti. „Susodinu į mašiną visas giminės pensininkes ir lekiam po Latviją, Estiją, apkeliaujam Lietuvą. Išvažiuojam grybauti – ne tiek grybauti, kiek dainuoti. Kai Grūšlaukės pagrindinė mokykla šventė 100-mečio jubiliejų, atvežiau kelias mokines, kurioms pačioms jau greit 90“, – juokavo Virgina Stasė.
|
|
