Suteikė vilties, kad problemos bus išspręstos

Premjero patarėjas mūsų kraštietis Antanas Vinkus, susitikęs su rajono neįgaliaisiais ir vaikus su proto negale auginančiomis motinomis, žavėjosi šių žmonių ištverme atremti gyvenimo negandas, o tuo pačiu – ir gebėjimu kelti visuomenės, sistemos negeroves.

„Kalbėkite, išsisakykite, kas guli ant širdies, ką skauda“, – kvietė politikas, atidžiai įsiklausęs į kiekvieną pastabą tiek medikų, tiek valdininkų atžvilgiu.

Daugybę problemų įvardino Neįgaliųjų draugijos atstovas kretingiškis Jonas Tiškus: tai ir būsto bei viešųjų erdvių pritaikymas neįgaliesiems, neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietų trūkumas nuvykus nusistatyti neįgalumo, kliūtys pasiekti Savivaldybės socialines įstaigas – kad ir tą patį Socialinių reikalų ir sveikatos skyrių, kuris įkurdintas III aukšte, o salė, kurion renkasi neįgalieji, – IV a. Neįgalieji keiksnojo tvarką, kai neįgalumo nusistatyti reikia važiuoti į Klaipėdą, o ir toji gydymo įstaiga kretingiškius sutinkanti labai nesvetingai.

Problemų „paketą“ A. Vinkui įteikė sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kretingos viltis“ pirmininkė Sigutė Bendikienė, kurios parengtas kreipimasis „Dėl intelekto negalią turinčių žmonių problemų Kretingos rajone“ Premjero patarėją pasiekė dar spalį.

Viena opiausių problemų – kad neteikiama odontologo paslauga dantų taisymui su visa nejautra. Iki šiol pacientus su protine negalia priimdavo uostamiesčio Universitetinės ligoninės veido ir žandikaulių skyrius, o Vaikų ligoninės chirurginiame skyriuje dantis traukdavo. Susiklostė tokia situacija, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė nebeturi specialisto, o Vaikų ligoninė atsisako priimti suaugusiuosius, nes jie – per dideli ir per stambūs turimai įrangai. „Mums pataria važiuoti į Kauną, Vilnių. Ar tai – realu?“ – klausė moterys, auginančios vaikus su protine negale. Buvo iškeltas ir klausimas dėl bendrijos patalpų IV a. – jos nepasiekiamos sunkiai vaikštantiems ar sėdintiems neįgaliųjų vežimėliuose. Bendrijos nariai pageidautų psichologo paslaugų ne tik neįgaliesiems, bet ir jų tėvams ar globėjams. Skaudi problema – pensijos, kai motinai ar globėjai, prižiūrinčiai žmogų su protine negale, nėra priedo prie pensijos, o ir šios nedidėja.

Susirinkę būrin žmonės kalbėjo ir apie būtinus kompensuoti raminamuosius vaistus, kurių kasdien reikia turintiems protinę negalę, ir apie būtinybę Kretingos ligoninėje atidaryti hemodializių skyrių, apie nepakeliamus darbo krūvius medicinos įstaigose, mažus atlyginimus, apie ilginamą pensijų amžių ir t. t.

„Planuoti problemas ir rezultatą, – kvietė A. Vinkus, išklausęs mūsų rajono neįgaliųjų bėdų. – Esu jautrus jūsų kančiai, kaip ir kiekvienas medikas. Ne visada galima padėti žmogui kančioje, bet kovoti su tais, kurie nepadaro, kas priklauso, – galima“.

Premjero patarėjas sveikatai mūsų rajono Savivaldybės direktoriui Povilui Černeckiui įteikė ataskaitą, ką Vyriausybė nuveikė neįgaliųjų labui, ir paprašė su šia ataskaita supažindinti kuo daugiau mūsų rajono neįgaliųjų. Be to, A. Vinkus pasiūlė sudaryti 5 žmonių darbo grupę ir su Savivaldybės direktoriaus pavaduotoju tiesiog parengti raštą, kuriame būtų surašyta, kurios gi žinybos nepadeda ir nesiskaito su neįgaliaisiais. „Man to reikia, kad žinočiau, kokių konkrečių veiksmų galiu imtis, norėdamas jums pagelbėti“, – užtvirtino A. Vinkus.

• Rašyti komentarą (6)