„Užburtas miškas“ sujungė Žemaitiją ir Sūduvą

Kretingoje kuriančių choreografų – Robertos ir Aurimo Bajorų – magistrantūros studijų baigiamojo darbo-koncerto gynimas tapo švente visam miestui: „Užburtame miške“ sukosi ne tik pasakų herojai, skirtingų pasaulio tautų ir laikmečių atstovai, bet ir užgimė naujas kultūrinis tiltas tarp Kretingos ir pedagogų poros gimtųjų miestų – Marijampolės bei Jurbarko.

Robertos ir Aurimo Bajorų koncertas, subūręs ne tik kretingiškius, bet ir Marijampolės bei Raseinių šokėjus, pradėjo naują tradiciją, kurią Kretingoje dirbantys choreografai žada pratęsti kitąmet.

Pirmoji A. Bajoro šokio mokytoja Alina Kvietkauskienė iš Marijampolės muzikos mokyklos šventinį vakarą neslėpė džiugesio. Pedagogės žodžiais, visada buvo aišku, kad Aurimas savo gyvenimą susies būtent su choreografija.

„Aurimas visada buvo aktyvus, smalsus, kūrybingas ir draugiškas, dėmesingas esantiems šalia. Ir vis ieškodavo gerų minčių: atnešdavo kokį muzikinį kūrinį ir sakydavo – padarykime šokį“, – apie buvusį auklėtinį kalbėjo A. Kvietkauskienė, atvykusi jo palaikyti ne tik moraliai, bet ir šokiu.

Marijampolės muzikos mokyklos šokių kolektyvas „Javonėlis“ koncerte sušoko penkis R. ir A. Bajorų pastatytus šokius: „Raganas“ ir „Bajorpolkę“ marijampoliečiai šoka kelerius metus, mat šį šokį Aurimas atvežė dar būdamas studentas, o neseniai Marijampolėje įvykusiame seminare R. ir A. Bajorai pastatė dar tris kompozicijas – „Žvilgso raselė“, „Karlsonai“ ir „Juostų polka“. A. Kvietkauskienės žodžiais, R. ir A. Bajorų šokiai – smagūs, todėl juos mielai trypia ne tik vaikai, bet ir jaunimas.

„Matau, kad Aurimą į priekį veda noras kitiems suteikti smagių akimirkų. Roberta – lygiai tokia pati. Telieka jiems palinkėti sėkmės bei gerų kolegų, ir tegu Žemaitija klesti sūduviečių dėka“, – kalbėjo A. Kvietkauskienė.

„Užburtame miške“, po kurį sumaniai vedžiojo vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ aktoriai, taip pat pasirodė Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos tautinių šokių grupė „Sušoktinis“, Kretingos meno mokyklos choreografijos skyriaus, kuriame dirba R. Bajorė, mokiniai bei A. Bajoro vadovaujami Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos jaunimo tautinio ir šiuolaikinio šokio kolektyvai.

R. ir A. Bajorai tikino, kad „Užburtas miškas“ – ne tik diplominio darbo gynimas, bet ir gražios tradicijos pradžia, kurios tąsą kretingiškiai turėtų išvysti kitąmet.

„Pirmasis koncertas buvo gera pamoka ne tik mums, bet ir vaikams. Patys rašėme scenarijų, kuris per repeticijas apaugo improvizacijomis, o finale suskambėjo dar kitaip, tačiau be galo organiškai. Patys kūrėme scenografijos idėją, kurią įgyvendinti padėjo jurbarkiečiai“, – kalbėjo pedagogų pora.

Pasak jų, darbą palengvino ir tai, kad Kretingos jaunimas entuziastingai atsiliepė į kvietimą dalyvauti, kuriant „Užburtą mišką“, repeticijoms negailėdami nei laisvų šiokiadienių vakarų, nei sekmadienių.

Choreografų pastangas koncerte vertino ne tik pilnutėlė žiūrovų salė, bet ir komisija: Klaipėdos universiteto, Menų akademijos, Šokio katedros vedėja, docentė Violeta Milvydienė bei profesorius Vidmantas Mačiulskis.

Dėstytojų teigimu, R. ir A. Bajorai – amžini studentai, per septynerius metus pasiėmę viską, ką tik galima pasiimti iš studijų vienoje brandžiausių Klaipėdos universiteto katedrų, ir netrukus gausiantys tai patvirtinančius magistro diplomus.

„Galiu juos apibūdinti vienu žodžiu – stropuoliai, – kalbėjo V. Milvydienė, socialiniuose tinkluose stebėjusi visą pasirengimo koncertui procesą, kuriuo dosniai dalijosi R. ir A. Bajorai. – Svarbus ir žmogiškasis, gyvenimiškas faktorius: būtent choreografija sujungė šiuos du jaunus žmones. Mūsų katedroje jie tapo pora, todėl šiandien džiaugiamės dvigubai.“

• Rašyti komentarą (2)