|
|
|
Koncertų salė į Palangą kvies Europą
Gruodžio 12–13 dienomis naujoji Palangos koncertų salė atsivers visuomenei: šventiniuose klasikinės muzikos koncertuose palangiškiai ir televizijos žiūrovai galės pirmieji įvertinti elektroakustines naujojo statinio galimybes, kurioms šiuo metu neprilygsta jokia kita analogiška koncertų salė Baltijos regione.
Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojo Nerijaus Stasiulio teigimu, pagrindinė atidarymo koncertų misija – prisistatyti ne tik žiūrovams, bet ir atlikėjams bei renginių organizatoriams, o koncertų turinį padiktavo salės technologinės ypatybės bei moderni elektroakustinė sistema, leidžianti skaitmeniniu būdu perskirstyti garsą. „Gruodžio 12 d. svečias – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus. Guodžio 13-ąją pasirodys Kauno simfoninis orkestras. Abu vakarus atidarys Palangos pučiamųjų orkestras – tie žmonės, kuriais labiausiai didžiuojamės“, – sakė N. Stasiulis. Kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru į sceną lips iškilūs solistai, pradedant Lietuvos scenos legenda Virgilijumi Noreika, baigiant šiuolaikiniais klasikos atlikėjais, „bohemietėmis“ Asmik Grigorian ir Justina Gringyte, palangiškiu Tadu Girininku bei Lilija Gubaidulina. „Scenoje išvysime ir pasaulinio garso trimitininką Sergejų Nakariakovą, savo žanre lyginamą su Nikolo Paganiniu, – sakė N. Stasiulis. – Simboliška ir tai, kad V. Noreika prieš daugiau negu keturis dešimtmečius koncertavo ir senosios vasaros estrados atidarymo renginyje. Taigi gruodžio 12 d. ne tik atidarysime salę, bet ir užbrėšime vieną istorinį ratą.“ Akustika nustebino ir profesionalus Moderni koncertų salė, anot N. Stasiulio, turėtų tapti dar vienu Palangos keliu į europiečių širdis. „Lietuva jau dabar gali didžiuotis: esame 95 proc. tikri, kad vienas seniausių pasaulio pučiamųjų festivalių – 2019 metų Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatas – vyks Palangoje“, – pasidžiaugė N. Stasiulis. Dėl teisės organizuoti šį festivalį Palanga aktyviai dirbo daugiau negu trejus metus. Anot N. Stasiulio, čempionato rengėjams tiko viskas: aptarnavimas, kainos, infrastruktūra, atvykimo galimybės, vietos ir respublikos valdžios požiūris. Trūko tik salės, kuriai keliami ypatingi akustikos reikalavimai. Abejonės išsisklaidė prieš keliolika dienų Palangoje apsilankius Europos varinių pučiamųjų asociacijos prezidentui Ulfui Rosenbergui su delegacija. „U. Rosenbergas Palangoje paskutinį kartą buvo prieš dvejus metus. Tuomet šioje vietoje stovėjo senoji vasaros estrada, o koncertų salė tebuvo brėžiniuose ir mūsų pokalbiuose, – sakė N. Stasiulis. – Natūralu, kad svečius nustebino tiek statybos tempai, tiek salės galimybės.“ Palangos kultūros centro atstovo teigimu, pagal savo dydį, žiūrovų skaičių, žanrines galimybes ir elektroakustines savybes, kurias ištobulinti padėjo specialistai iš Olandijos, ši salė – 19-ta Europoje. Vien garso sklidimo amplitudė – įspūdinga, nuo standartinio akustinio režimo iki katedrinio, kai garsas sklinda apie 5 sekundes. Pasak N. Stasiulio, yra tik keletas momentų, kuriuos reiktų patobulinti, kad salė atitiktų pasaulio elitinių salių reikalavimus. „Turime trejus metus tam, kad sutvarkytume paskutinius niuansus – manau, kad mes tai padarysime, vadinasi, esame per labai mažą žingsnį iki kontrakto pasirašymo. Tam paskirtos derybos vasario pradžioje. Bet jau pats faktas, kad mus kviečia į kontrakto peržiūrą, yra svarbus – jį pasirašę taptume pirmąja iš naujųjų Europos Sąjungos šalių, kurioje vyks šis istorinis renginys“, – sakė N. Stasiulis.
Mažins sezoniškumą „Palangos miesto savivaldybės taryba jau pritarė Filipo Glaso minimalistinių meno formų festivaliui, kuris turėtų vykti kitų metų lapkričio mėnesį. Palanga domisi ir kiti pasaulinio lygio festivalių organizatoriai. Šia kryptimi ir turėtume dirbti“, – įsitikinęs N. Stasiulis. Jo teigimu, vien per penkias Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionato dienas į Palangą turėtų atvykti per 1,5 tūkst. šios muzikos gerbėjų, ypač belgų, šveicarų, vokiečių, kurie visada aktyviai palaiko savo šalių orkestrus. „Tokie renginiai augina kokybiškų turistų srautą. O tai, kad ji dažniausiai vyksta ne vasaros metu, Palangai padės spręsti sezoniškumo problemą ir tuo pačiu „maitins“ visą regioną“, – teigė N. Stasiulis. Palangos kultūros centro atstovas neslėpė, kad vietinių susidomėjimas naujuoju objektu taip pat pranoko lūkesčius, todėl iš pradžių planuotas vienas nemokamas koncertas virto dviem, o 2 tūkst. 200 vietų talpinanti salė kaipmat užsipildė. „Palangiškiai seniai laukė stacionarios erdvės, skirtos kultūrai, juk ilgą laiką visi renginiai vykdavo arba lauke, arba mažose erdvėse – bažnyčioje, Gintaro muziejuje, mokyklų salėse, kiek lengviau pasidarė atvėrus Kurhauzą, tačiau ir jis netenkino kurorto poreikių“, – teigė jis. Salės valdytojo dar nėra Nors pirmasis naujosios salės koncesininko konkursas neįvyko, N. Stasiulio teigimu, netrukus bus skelbiamas antrasis. „Paraleliai, matyt, bus ieškoma išeičių valstybiniu lygmeniu ir svarstomi kiti atsarginiai variantai, jeigu neįvyktų ir antrasis konkursas. Vis dėlto viliamės, kad kitų metų pradžioje koncertų salė jau turės atsakingą instituciją, kuri diktuos sąlygas organizatoriams ir dėlios renginių kalendorių. Mano galva, privalu naują kurorto sezoną pradėti su funkcionuojančia sale“, – sakė N. Stasiulis. Artimiausioje ateityje Palangos koncertų salės pastatą, kainavusį apie 9,85 mln. eurų (34 mln. Lt), turėtų papildyti dar du mažesni panašios architektūrinės formos statiniai, skirti kultūros centrui ir meno mokyklai, juose turės galimybę repetuoti ir Palangos meno kolektyvai. „Šie pastatai – techninio projektavimo stadijoje. Jeigu finansai – su valstybės ir Europos Sąjungos parama – mus pasieks laiku, manau, kad įmanoma iki 2019 m. pučiamųjų orkestrų čempionato turėti visą kompleksą“, – planus atskleidė N. Stasiulis.
|
|
