– Be storo lietuviško stalo mums būtų sunku, bet kiekvienas valgo pagal savo skonį. Ir kas čia žino, ar toks maisto kaitaliojimas yra nesveika. Juk daug kas yra nesveika. Pamaišome maistą ir mes. O jei jau nevirškina, griebiamės tablečių. Liaudiškais būdais gydytis žmonės nebeturi laiko.
Vaiva Tautavičiūtė:
Po saldumo norisi sūrumo, taip jau yra. Gal čia toks mūsų bruožas – kimšti iki pergalės. Matyt, lietuviams trūksta valgymo kultūros. Prisivalgome, o tada dvi dienas skiriame iškrovai ir mineralinio vandens dietai. Man pačiai valgiais nukrautas stalas atrodo beprasmis maisto gadinimas, juk visko nesuvartojame.
Edvardas Beniušis:
Kaip jau valgom, taip valgom. Man jau 89 metai ir nieko blogo nejaučiu. Mėsiški dalykai man patys mėgstamiausi, bet ir saldumynai ne pro šalį – tiek šokoladas, tiek pyrago gabalėlis. Ir penkiasdešimt gramų po maisto virškinimui nepamaišo – pagal apetitą, pagal norą ir pagal kišenę.
Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistės Editos Isakovos komentaras:
– Šventės neretai tampa iššūkiu mūsų organizmui. Gausiai patiekalais nukrauti šventiniai stalai, daug kaloringo maisto ir mažas fizinis aktyvumas – viso to padariniai būna labai nemalonūs. Norint išvengti sveikatos negalavimų per šventes ir po jų, reikėtų prisiminti pagrindinę taisyklę: neprisikrauti per daug maisto į lėkštę, riboti patiekalų kiekį, valgyti neskubant, mėgaujantis. Švenčių metu reikėtų maistą ragauti, o ne valgyti.
Pirmiausia turėtume rinktis vaisius ir daržoves. Valgyti reiktų nedidelėmis porcijomis ir ilgai kramtant – kiekvieną kąsnį sukramtyti apie 20–30 kartų. Valgant skirtingus patiekalus, patarčiau daryti 20 min. pertraukas. Stenkitės „nesluoksniuoti“ maisto: sūru – saldu – sūru – saldu. Negalima vienu metu valgyti visko iš eilės, nes jei po sočių šventinių pietų iš karto suvalgysime kažką saldaus, daug angliavandenių turinčių produktų, skrandyje prasidės rūgimo procesas. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad su maistu nerekomenduojama gerti daug skysčių.
