|
|
|
Žalieji namų „gydytojai“
Liaudies išmintis gydytis vaistais nuo palangės greičiausiai sukaupta ne šiaip sau: namuose auginami kambariniai augalai iš tiesų turi tų gydomųjų savybių, kurių poveikį mūsų protėviai tyrė šimtmečiais, o ir iškart nulėkti pas daktarą ar į vaistinę jie neturėjo jokių galimybių. „Nors dabartiniai žmonės ir yra apsupti šiuolaikinės medicinos globos bei cheminių vaistų gausos, vienas–kitas gurkšnis sveikatos iš žaliosios namų vaistinės gali būti greitas ir efektyvus“, – teigė Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.
Jos pastebėjimu, tarp mūsų namuose auginamų kambarinių augalų turinčiųjų vaistinių savybių – ne tiek ir mažai: kvapnioji pelargonija, arba jeronimas, medėjantis alavijas, žmonių vadinamas oželiu, kalankė, arba „paleistuvė“, auksinis ūsas, indiškasis svogūnas. „Būtų galima išvardinti ir daugiau augalų, bet jie – arba mažiau žinomi, arba mažiau auginami“, – teigė specialistė, atkreipusi dėmesį, jog daugumą kambarinių vaistingųjų augalų turi ir muziejaus Žiemos sodas. Turėti namuose jeronimą – vadinasi, turėti vaistą po ranka. „Ši gėlė – visiškai neįspūdinga, tačiau ją ypač mėgo mūsų močiutės ir prosenelės. Jos galbūt ir pastebėjo, kad patrynus jeronimo lapą, kambaryje pasklinda malonus gaivus kvapas, kad šalia tokio augalo lengviau kvėpuoti, tinka kvapniąją pelargoniją auginti tiems, kurie dažnai kosėja, skauda gerklę, vargina angina“, – remdamasi liaudies patirtimi paaiškino J. Tertelienė. Auginti kvapniąją pelargoniją nėra sunku: vasarą ji mėgsta gryną orą, tad patartina išnešti į lauką, o kad jeronimas būtų vešlus – patartina genėti. Laistyti tereikia retai – jeronimas gerai pakelia sausą orą, o gėlei peraugus galima nukarpyti šakeles, jas pamerkti į vandenį, iki išleis šaknis, ir susodinti į vazonėlius. Medėjantį alijošių, arba alaviją, daug kas pavadina „daktarų daktaru“, nes žmonės nuo seno jį vartojo apvalius metus esant įvairiems negalavimams: nusilpus imunitetui, užkietėjus viduriams, sloguojant, kosėjant, sergant plaučių tuberkulioze, gastritu, mažakraujyste, gydant užpūliavusias žaizdas, opas, egzemas. „Alijošius – kambarinė gėlė, kuri labai retai kada pradžiugins savo žiedais, tačiau naminis vaistas garantuotas visus metus – alijošiaus lapus galima skinti kada panorėjus, tačiau ruošiant vaistinę žaliavą, kiek žinau, rekomenduojama savaitę nelaistyti, o nuskynus – palaikyti šaldytuve kelias dienas. Prižiūrėti alijošių nėra sunku, svarbu neperlaistyti, nes oželis nemėgsta nuolatinės drėgmės“, – tvirtino Gamtos skyriaus vedėja. Auginti bei dauginti labai paprasta ir kalankę, kurią žmonės be jokių sentimentų vadina paleistuve: mat ši ne itin išvaizdi gėlė dauginasi ant žemės nukritusiais lapų kraštuose augančiais „vaikais“ – mažais lapeliais su šaknelėmis. Pakenčia šis augalas sausą orą, bet nemėgsta tiesioginės saulės. Naminiams vaistams vartojami lapai, kuriuos galima skinti ištisus metus. Kalankė pavadinama ir naminiu ženšeniu, gydančiu opas, žaizdas, slogą, stomatitą, parodontozę, vartojama nušalus, kai reikia užgydyti ilgai negyjančias žaizdas. Biologiškai aktyvių junginių, tinkančių naminiams vaistams, turi sukaupę ir auksinis ūsas bei indiškasis svogūnas. „Auksinis ūsas yra daugiametis žolinis augalas, galintis užaugti iki 2 m aukščio. Kadangi jo horizontalūs ūgliai panašūs į voro galūnes, Meksikoje šį augalą ir yra praminę voru. Kiekvienas ūsas baigiasi jaunų lapų skrotelėmis. Vaistiniams preparatams ruošti būtent ir yra imami subrendę ūsai“, – paaiškino J. Tertelienė, perspėjusi, jog auksinį ūsą vartoti galima tik įsitikinus, kad tai – tikrai tas augalas. Auksinis ūsas, liaudies pastebėjimu, yra vartojamas norint pagreitinti organizmo medžiagų apykaitą, limfinės sistemos darbą, skatina šlakų pasišalinimą, auksinio ūso trauktinė – gera profilaktinė priemonė nuo peršalimo, sąnarių, odos, onkologinių ligų. Indiškasis svogūnas, kurio vartojami lapai, turi nuskausminamųjų savybių, todėl taikomas gydant galvos skausmus, radikulitą, podagrą, artritą, artrozes, sumušimus, vabzdžių įkandimus ir pan. Geriausia naudoti senesnius augalo lapus. „Nė vienas augalas negali būti panacėja gydantis, be to, labai svarbu neperdozuoti, neprisidaryti bėdos, jeigu esame kam nors alergiški. Todėl ne veltui visada, kai kalbama apie liaudiškas gydymosi priemones, perspėjama, jog dėl jų vartojimo reikia pasitarti su gydančiu gydytoju“, – kad turėtume paisyti atsargumo, perspėjo J. Tertelienė.
|
|
