|
|
|
Bendruomenės širdis subrandinta Kretingoje
Rytoj, gruodžio 5-ąją, 17 val. Šv. Pranciškaus onkologijos centras rengia Padėkos šv. Mišias, skirtas jų centro 10-mečio ir bendruomenės „Vilties piligrimai“ 15 metų jubiliejaus proga. Šios bendruomenės užuomazgos užgimė Kretingoje, o jos krikštamote tapo kretingiškė Aldona Kerpytė.
Po vienuolyno stogu – 10 metų Dukart skirtingas onkologines ligas pati įveikusi 54-erių Šv. Pranciškaus onkologijos centro vadovė A. Kerpytė prisiminė, kaip gimė onkologinius ligonius vienijančios bendruomenės idėja. „Tuomet apie vėžį niekas nekalbėjo taip atvirai, kaip šiandieną. Prisimenu, besigydydama ligoninėje klausiau savo gydytojo, kaip padėti pačiai sau. Jis ir pasiūlė suburti bendramintes, kad galėtume dalintis tarpusavyje. Ten pat, ligoninėje, ir susibūrėme kelios moterys į savipagalbos bendriją, pavadinome ją „Zunda“, – kalbėjo onkoligonių bendrijos iniciatorė. Pirmoji į galvą jai atėjusi mintis buvo tai, kad onkocentras galėtų atsirasti Klaipėdos universitetinės ligoninės kiemelyje: tuo tikslu rengė projektus, bet pinigų įgyvendinti idėją negavo. Tuomet būrelį į onkobendruomenę susibūrusių moterų priglaudė Kretingoje, viršum arbatinės „Špitolė“ įsikūrusios seserys pranciškonės. O kai jos ten nebesutilpdavo, vienuolyne jas priglobė ir rūpintis pradėjo broliai pranciškonai – Benediktas Jurčys ir Evaldas Darulis. „Pranciškonai mus globojo visą dešimtmetį – nuo 2003 ligi 2013-ųjų, – po vienuolyno stogu ir buvo subrandinta mūsų judėjimo širdis“, – sakė pašnekovė. Būrėsi patys ligoniai „Žmonių vis gausėjo, – į susitikimus atvykdavo ligoniai iš visos Žemaitijos. Sunkiai besutilpdavome ir vienuolyno refektoriuje, o idėja įkurti onkocentrą tebebuvo gyva, ir sutapo su brolio Benedikto siekiu pastatyti Pranciškonų vienuolyną Klaipėdoje, – kalbėjo A. Kerpytė. – Reikėjo ypatingų jo pastangų įtikinti Klaipėdos miesto valdžią, kad tinkamiausia vieta vienuolyno ir onkocentro kompleksui būtų miesto prieigose, kuo arčiau ligoninės, bei rasti bendraminčių ir geradarių, kurie finansiškai remtų statybą“. 2011 m. komplekso statyba jau startavo: pirmiausiai buvo pastatyta koplyčia, lygiagrečiai kilo ir vienuolyno bei I onkocentro korpusas, o pernai buvo užbaigta II korpuso statyba. I korpuse – relakso bei užimtumo patalpos, o II-ame įrengta 16 dviviečių poilsio kambarių, kavinukė, dvasinių pokalbių kambarys. „Kai atsistoji ant egzistencinio taško, labai svarbi tampa dvasinė pagalba, kurią ir šiandieną mums teikia broliai pranciškonai. Onkoligoniams patogu, kad įsikūrėme šalia ligoninės, pas mus jie gali ateiti laisvu laiku arba apsistoti ilgėliau“, – tvirtino pašnekovė.
Dovana ligoniams – sodas Apie onkocentrą žmonės sužino vieni iš kitų, rekomenduoja ir gydytojai. Anot A. Kerpytės, per dvejus metus buvo suteikta per 7 tūkst. įvairių – be dvasinės pagalbos, dar socialinių, psichologinių, užimtumo – paslaugų. „Mes neturime jokių planų, o jų ir nesiekiame, nes viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus būsenos, ko jam reikia, nes vienądien jis jaučiasi gerai, o kitą – prastai“, – sakė ji. Centre dirba 6 nuolatiniai darbuotojai, o dauguma – profesionalūs muzikos, šokio, relakso specialistai bei gydytojai – yra savanoriai, aukojantys savo laiką ir dovanojantys meilę bei šilumą su vėžiu kovojantiems žmonėms. „Į mūsų veiklą šiemet įsiliejo ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai, vedantys įvairias sveikatinimo programas, ypač moterims po krūties vėžio. Pas mus atvyksta ir Kretingos SPA „Levanda“ savanorės ir dovanoja ligoniams atpalaiduojančio kūno masažo bei grožio procedūrų“, – pasidžiaugė centro vadovė. Kitąmet, sakė ji, ketinama labiau bendradarbiauti su gydytojais – rengti seminarus, konsultacijas ligoniams rūpimomis temomis. „Dar norime ligoniams įrengti uždarą kiemelį tarp onkocentro ir vienuolyno, užveisti sodą, kad žmonės galėtų vaikščioti po jį, gėrėtis gėlynais ir fontanu. Tai yra tikslinė į amžinybę jau iškeliavusio mūsų centro geradario – pirmojo Lietuvoje Didžiosios Britanijos ambasadoriaus Maiklo Perto dovana: jo valia artimieji surengė bėgimą ir surinko 34 tūkst. eurų“, – sakė A. Kerpytė. * Kretingoje prieš 15 m. įkurtos onkologinių ligonių bendruomenės „Vilties piligrimai“ pavyzdžiu neseniai pasekė ir pranciškoniškų Kauno bei Vilniaus parapijų onkoligoniai. Kauno Šv. Jurgio konvente juos globoja brolis Paulius Bytautas, o Vilniaus Bernardinų parapijoje – brolis Juozapas Marija Žukauskas.
|
|
