|
Nuo butelinių ančių – ligi šaukštelių kolekcijos
Prieš penkerius metus buvusioje senelių sodyboje, Tarvydų kaime, įsikūrę Ieva ir Mindaugas Žilinskai stebina aplinkinius užveistu gausiu paukščių ūkiu, kurį dėl įdomumo praturtino egzotiškais gyvūnais bei paukščiais.
Paukščių – mainais ir dovanų Vištininke nuo žvarbos glaustėsi 60 dedeklių vištų, – drąsesnės dar išlenda laukan iš patvorio papešioti užsilikusios žolės kuokštų. „Dvidešimt gaidžių neseniai papjovėm, išdalinau juos giminėms ir draugams. Vyksta natūriniai mainai, gyvūnais keičiamės tarpusavyje“, – juokaudamas kalbėjo 31-erių M. Žilinskas. Pirmąjį pulką – 10 vištų – vyras sakė įsigijęs iš paukštyno. „Nuo to ir prasidėjo: gimtadienio proga dovanų gavau inkubatorių, tuomet važiavau pas savus ir pažįstamus ieškoti žąsų, povų kiaušinių. Norėjosi įsiveisti visokių paukščių, bet povų išsiperinti nepavyko“, – ūkininkavimo pradžią prisiminė pašnekovas. Šiandieną tarp pulko žąsų savo kaklus grakščiai ištempusios bėgioja vedlės – butelinės antys, lanksčiomis savo kūno formomis tikrai primenančios butelį. Šias, šeimininkai sakė, labiausiai ir mėgstantys dėl jų formų grožio. Sodybos prietvartėje įrengtas namelis auksinių fazanų porai. Šie, pasak M. Žilinsko, mūsų gamtos sąlygoms nėra opūs, nešaltą žiemą lengvai peržiemoja, tad ir šiomis dienomis neskubėjo slėptis. Fazanus, šeimininkas sakė, gavęs mainais iš draugo tėvo už 20 jo išperintų viščiukų.
Gyvos pamokos dukrai Į pašnekesį apie viščiukus įsiterpė 6-ąjį gimtadienį ką tik atšventusi tėčio pagalbininkė Vytautė. Žinovės tonu ji paaiškino, jog tam, kad viščiukai išsiristų, būtinai reikia šilumos ir vandens. „O kai truputį įskyla lukštas, reikia jį pralupti ir palikti. Po kelių dienų viščiukas pats jį pradaužia ir išlenda. Iš pradžių būna toks negražus, o po to pasidaro kaip geltonas kamuoliukas, – paaiškino jaunoji paukštininkė. – Bet būna, kad kai kurie ir neišsirita“. Ir dar, vienas kitą papildydami pasakojo tėvas bei dukra, į jų ūkį įsisukanti lapė, iš aplinkinių miškų atsliūkina šeškai. „Žaidžiau su draugais smėlyne, išgirdau, kaip vištos kudakuoja, o po to pamačiau kruviną viščiuką“, – pirmais skaudžiais patyrimais dalijosi Vytautė. Ir skubėjo pridurti, jog tėtis šeškams spąstus statąs. „Dedeklės vištos mums jau nusibodo, – nebesinori jų laikyti daugiau. Galėčiau kam nors perleisti ir porą vietnamietiškų kiaulių, gal norit?“ – pajuokavo M. Žilinskas, pridūręs, kad šie ūkyje esą dideli išdaigininkai. Jų, lyginant su mūsiškėmis, nedidukių porą – juodą ir margą – gavęs iš draugo už skolą. Tokia ūkio įvairovė, neslėpė muitinės tarnyboje dirbantis vyras, jam, laisvalaikiu dar užsiimančiam saviveikla bei sportu – jis dainuoja Kurmaičių kapeloje, vaidina teatre, žaidžia krepšinį – yra dar viena pramoga ir gyvenimo žaismas. Kaip ir jo vienmetei žmonai Ievai, Lietuvos skautijos vyriausiajai skautininkei.
Šaukšteliai – iš kelionių I. Žilinskienė vadovauja savanoriškais pagrindais dirbančiai organizacijai, kuri visoje Lietuvoje vienija per 2,5 tūkst. vaikų ir 500 vadovų. Šios organizacijos būstinė yra Kaune, tad Ieva sakė, dažnai jos gyvenimo tempas apgyvendinąs ją ant ratų. Intensyvų moters gyvenimo būdą išduoda ant svetainės sienų iškabinta gausi dekoratyvinių šaukštelių iš įvairių pasaulio šalių kolekcija. Ieva tvirtino, jog per 10 metų susikaupė 268 šaukštelių kolekcija. „Pirmąjį šaukštelį draugai parvežė dovanų iš Jordanijos, – nuo to ir prasidėjo. Dabar daugiausiai šaukštelių turiu iš Olandijos, Prancūzijos, o parvežtų iš tolimiausių kraštų – Kinijos, Australijos, Bali salos, Kosta Rikos, Japonijos. Pati daug keliauju, o ir draugams dabar paprasta – jie žino, kokių lauktuvių man vežti“,– pasakojo jauna moteris. Svarbiausi – su lelijos simboliu “Juokingiausia yra tai, kad šaukštelį iš Anglijos įsigijau visai neseniai: ši šalis, atrodo, lietuvių išmaišyta, ir visiems atrodė, kad šaukštelį su šios šalies simbolika seniai turiu“, – linksmai kalbėjo I. Žilinskienė. Vienus iš įdomiausių kolekcijoje ji mano esant šaukštelius su 3 JAV prezidentų atvaizdais bei proginį šaukštelį, pagamintą princo Čarlzo jubiliejinio gimtadienio proga. „Tačiau man, kaip skautei, patys svarbiausi yra šaukšteliai su skautijos simboliu – lelija, kurios žiedlapiai simbolizuoja mūsų tarnystę Dievui, Tėvynei ir artimui“– neslėpė skautijos judėjimo lyderė, neseniai grįžusi iš susitikimų su Honkongo, JAV, Portugalijos skautų atstovais.
|